Pereiti į pagrindinį turinį

Taikių skyrybų energetikoje nebus

2009-08-28 23:59
Santykiai: nelieka abejonių, kad I.Staškevičius ir A.Sekmokas (nuotr. kairėje) argumentais keisis ne prie derybų stalo, o teismo salėje.
Santykiai: nelieka abejonių, kad I.Staškevičius ir A.Sekmokas (nuotr. kairėje) argumentais keisis ne prie derybų stalo, o teismo salėje. / Gedimino Bartuškos nuotr.

Bendrovės "Leo LT" savininkai iškasė karo kirvį. Nacionalinio investuotojo valdoma elektros skirstymo įmonė VST padavė į teismą savo buvusią savininkę "NDX energiją".

Solidi pretenzija

Praėjus beveik šešeriems metams, kai buvo privatizuota elektros skirstymo bendrovė VST, ir jos valdymą perimant valstybei bei ruošiantis naikinti nacionalinę energetikos bendrovę "Leo LT", VST pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl 520,831 mln. litų žalos atlyginimo iš "Leo LT" akcininkės – bendrovės "NDX energija".

Ieškinyje nurodoma, kad privatizavus bendrovę VST (tuomet Vakarų skirstomieji tinklai), jos pirkėja "NDX energija" iš bankų gautas paskolas perkėlė bendrovei, ir taip visą pirkinio kainą realiai sumokėjo ne "NDX energija", o patys VST.

Taip VST įsigijimas faktiškai buvo finansuotas ne "NDX energijos" lėšomis, o pačių VST pinigais. VST manymu, tuo buvo pažeisti Akcinių bendrovių įstatymo ir ES direktyvų nuostatai, draudžiantys bendrovės lėšomis finansuoti savų akcijų įsigijimą, rašoma VST pranešime per NASDAQ OMX Vilniaus biržą.

Naujo vadovo iniciatyva

"Mes pritariame ieškiniui, nes įstatymas ir ES direktyva draudžia bendrovei finansuoti savų akcijų įsigijimą. Dėl to bendrovė patyrė nuostolių, sąnaudos neatitiko tikrovės, buvo iškreipta rinka ir šios išlaidos gulė ant visų vartotojų pečių. Šį žingsnį vertiname kaip teisingumo atstatymo energetikos sektoriuje tąsą", – sakė energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Nuo rugpjūčio 5 d. VST, kurių valdymą netrukus ketina perimti Vyriausybė, vadovaujantis Vytautas Kazimieras Aranauskas naujienų portalui alfa.lt sakė, kad ieškinys įteiktas jo iniciatyva.

"Nemanyčiau, kad tai privalu derinti su Energetikos ministerija ir "Leo LT", nes tai VST galvos skausmas. Preliminariai buvo su jais kalbėta, bet nebuvo klausiama pritarimo ar draudimo. Ieškinys – tai mano iniciatyva", – tvirtino V.K.Aranauskas.

Jis patikino, kad ieškiniu nebandoma nukreipti dėmesio nuo rugsėjo 4 d. numatyto "Leo LT" akcininkų susirinkimo, per kurį ketinama siūlyti likviduoti bendrovę "Leo LT".

Jaučia spaudimą

"NDX energijos" valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius įsitikinęs, kad teisme įrodys kaltinimų nepagrįstumą. Jo teigimu, įmonė kaltinama dalykais, kurių nebuvo: "Esu visiškai tikras, kad viskas buvo daroma pagal įstatymus. Mes vertinome visas aplinkybes, ir nebuvo noro rizikuoti jokiomis finansinėmis priemonėmis. Tuo labiau kad buvome pasamdę rimtus teisininkus."

"Bandoma spausti "NDX energiją" ir blefuojama siekiant mus paspausti, kad atsisakytume minties teikti savo reikalavimus. Artėja rugsėjo 4-oji, ir akivaizdu, kad "Leo LT' akcininkų susirinkime sprendimas likviduoti įmonę dar nebus priimtas – teisiškai likvidavimas atidedamas maždaug pusantrų metų, kol bus atlikti visi būtini veiksmai", – kalbėjo "NDX energijos" vadovas.

I.Staškevičius mano, kad šis VST ieškinys nėra susijęs su galbūt neteisingai įvertintu "NDX energijos" įnašu kuriant "Leo LT".

"Tai nėra tiesiogiai susiję dalykai. Tačiau jei bus pareikalauta, mes turėsime visą grąžinti. Bet apie jokią valstybės pagalbą nebuvo nė kalbos. Aš susipažinau su ES direktyva, ir ji reguliuoja būtent pagalbos draudimą ribojant konkurenciją, o ne vertinant įnašą", – sakė jis.

Teisininkai, parengę Vyriausybės atsakymus Europos Komisijai dėl "Leo LT" steigimo sandorio, įmonių vertės nustatymo ir VST privatizavimo, padarė išvadą, kad jei paaiškėtų, jog steigiant "Leo LT" privataus kapitalo bendrovė "NDX energija" dėl neteisingo savo įnašo įvertinimo gavo per didelę akcijų dalį, tai būtų laikoma valstybės pagalba. Todėl Europos Komisija gali įpareigoti sugrąžinti ją Lietuvos valstybei.

Pagal ES teisę neteisėtai gauta valstybės pagalba grąžinama arba už ją primokama.


Skaičiai ir faktai

2003 m. privatizuota įmonė VST 2004-aisiais perėmė maždaug 112 mln. eurų (386,7 mln. litų) vertės paskolą iš didžiausios savo akcininkės – "VP Market" savininkų valdomos bendrovės "NDX energija". Ilgalaikės finansinės VST skolos tuomet išaugo iki beveik 450 mln. litų.

VST perėmė "NDX energijos" paskolos dalį, energetikos įmonei nuo 405,262 mln. iki 3,718 mln. litų sumažinus įstatinį kapitalą, 401,544 mln. litų grynaisiais ir negrynaisiais išmokant savo akcininkams.

Smulkiesiems savininkams, kurių yra apie 4,2 tūkst., buvo išmokėta daugiau nei 11 mln. litų grynaisiais, o su "NDX energija" buvo atlikta įskaita, VST perimant jos paskolas bankams.

Už 77 proc. VST akcijų paketą "NDX energija" 2003 m. sumokėjo 539,845 mln. litų, o 2004-aisiais už 136,757 mln. litų supirko dalį smulkiųjų akcininkų, įskaitant ir Vokietijos koncerną "E.ON Energie", akcijų ir padidino paketą iki 97 proc.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas antradienį pareiškė, kad VST privatizavimo sandorio, turto ir vėlesnės veiklos vertinimas lems, kokia dalis įnašo kuriant "Leo LT" bus grąžinta privačiai akcininkei "NDX energijai", naikinant nacionalinę energetikos bendrovę.

"Leo LT" buvo įsteigta 2008 m. gegužę, sujungus valstybės valdomas įmones "Lietuvos energija" ir RST bei privataus kapitalo bendrovę VST, kurią valdė "NDX energija".

Vyriausybė valdo 61,7 proc., "NDX energija" – 38,3 proc. "Leo LT" akcijų.


Ignas Staškevičius, "NDX energijos" valdybos pirmininkas

Panaikinti "Leo LT" kliūčių neliko. Nuolat skambėjo didžiulis susirūpinimas, ar "NDX energija" neužsispirs lemiamu momentu ir nepareikalaus negautų pajamų.

Dešimtis kartų man pačiam teko žiniasklaidos mikrofonams atsakinėti į tą patį klausimą: "Kiek pareikalausite kompensacijų, jei Vyriausybė pasiūlys taikiai išsiskirti?" Burbulas sprogo. "NDX energija" nieko nereikalauja. Priešingai, siūlome priimti mūsų raštišką kokių nors pretenzijų atsisakymą, jei būtų sprendžiama naikinti "Leo LT" sandorį ir pačią bendrovę restitucijos būdu.

Anot energetikos ministro A.Sekmoko, restitucija nėra tinkamas būdas "Leo LT" likimui išspręsti, nes "NDX energijos" įnašas, steigiant nacionalinį investuotoją, buvo pervertintas. Be to, per praėjusius metus dėl "Leo LT" sukurtų antrinių bendrovių ir dėl naudojimosi Kruonio hidroakumuliacine elektrine bei Kauno hidroelektrine bendrovė neva įgijo daugiau vertės.

Bet juk restitucija tam ir skirta! Koks skirtumas, kiek buvo įvertintos VST akcijos ir kokią dalį, steigiant "Leo LT", gavo "NDX energija", jeigu įnašai grąžinami natūra? O visa sėkmingai valdžius energetikos ūkį sukurta "vertė" tokiu atveju irgi liktų valstybei.

"Liūto" medžiotojui iškilo "nauja" kliūtis – galbūt netinkamas Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimas. Bet kuo čia dėtas "Leo LT" likvidavimo klausimas?

Dar viena įvardijama problemėlė – paprastas "Leo LT" panaikinimas restitucijos būdu gali būti naudingas "NDX energijai". Skamba populiariai, tačiau pati mintis priešinti konkrečią investiciją ir valstybės interesus veda labai pavojingu keliu.

Joks normalus akcininkas nepajėgtų kantriai tylėti, stebėdamas, kaip ministras sodina į energetikos bendrovių vadovų kėdes vien pagal partinius ar giminystės kriterijus parinktus asmenis ir drįsta fantazuoti, kad taip elgtis jį įpareigoja Konstitucinio Teismo nutarimas.

Tokie melai piktina. Jei reikia atskirti nuo "Lietuvos energijos" elektrines, niekas tam netrukdo. Jei kyla klausimų dėl VST privatizavimo – tirkite. Jei abejojate, ar galėjo efektyviai valdoma bendrovė būti tokia pelninga – aiškinkitės. Norite rasti kaltų ir nubausti juos dėl "amžiaus aferos" – pirmyn. Tik nešnekėkite, kad dėl to būtina išsaugoti "Leo LT". Atidėlioti išardyti šią organizaciją ministerijos kolektyvą skatina visai kiti veiksniai.

Pirmasis – galimybė primityviai pasipelnyti giminėms ir partijos kolegoms. Antrasis – siekis kaip reikiant pamokyti "NDX energiją" ir jos akcininkus. Pradėta nuo to, kad verslininkai neturi pasipelnyti. Paskui nuspręsta, kad turi atgauti mažiau, negu įdėjo. Dar vėliau patikslinta: daug mažiau. Spėju, kad net jei pasiūlytume perleisti savo akcijų dalį dar primokėdami, ministras išrastų argumentų paaiškinti, kodėl tai nėra teisinga.

Trečiasis – smagumas tampyti energetikos liūto maitą po politinę areną. Rodyti ją, kaip savo galios ir buvusiųjų valdžioje nuodėmių liudijimą, taip siekiant politinės ir partinės karjeros. Kad nusibodusi tema neatauštų, ministras tuoj pasistengs įvelti valstybę iškart į keletą daug kainuosiančių teisminių procesų.

Elektra vis tiek brangs. Naujuoju tarifu drauge apmokėsime visas ministerijos išdaigas.


Jurgita Judickienė, advokatų kontoros "Jurex" advokatė:

Lietuvos verslo praktikoje tikrai nėra dažni atvejai, kai už paskolą įmonę įsigiję verslininkai vėliau pareigą mokėti perkelia įsigytai bendrovei. Teisiškai žengti tokį žingsnį įmanoma, tačiau verslo atstovai stengiasi to nedaryti, nes tai reiškia, kad prievolė perkeliama savo turtui, kurio vertė dėl to mažėja. Tikiu, kad kai kuriose įmonėse, galbūt ir anksčiau privatizuotose, tai galėjo būti daroma, bet apskritai tokie sprendimai nėra plačiai paplitę.

Kalbant apie konkretų VST atvejį, tampa aišku, kad paskolą perkėlus bendrovei nukentėjo vartotojai, nes elektros kainos buvo pakeltos vertinant įmonės finansinius duomenis. Tačiau kaip argumentus įvertins teismas, prognozuoti nesiryžčiau. Tikėtina, kad į teismą kreipęsi teisininkai šį procesą pradėjo turėdami tam tikrų teisinių argumentų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų