Lietuvos politikams tarpusavyje aiškinantis santykius dėl „Belaruskalij“ skandalo, kaip teisiškai atrodo ši situacija ir kokių nuostolių bei sankcijų gali patirti Lietuva?

– Lietuva dėl baltarusiškų trąšų skandalo yra atsidūrusi aklavietėje. Teisiniu požiūriu, kaip jūs vertinate situaciją, ir kas turėtų prisiimti atsakomybę?

– Teisiniu požiūriu tranzito stabdymas yra sunkiai įmanomas per bent kelias tarptautines konvencijas – geležinkelio vežimo konvenciją, jūrų teisės konvenciją ir kitus tarptautinius dokumentus, per kur mes privalome užtikrinti tranzitą. Teisiniu požiūriu, mano nuomone, tai yra sunkiai įmanoma. Dėl atsakomybės prisiėmimo, čia gal klausimas politikams, bet, aš net neabejoju, turėjome keturis mėnesius – tiek uosto direkcija, tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek tiesioginis jų akcininkas – susisiekimo ministerija tikrai turėjo visas teisininkų išvadas ir siūlymus.

– Dabar didysis ginčas, ar JAV sankcijos turėtų įsigalioti ir Lietuvoje, nes argumentas ten yra, kad tranzitui tų sankcijų nėra, bet mūsų vertybinė pozicija – kad tos sankcijos turėtų būti.

– Teisine prasme jos neturi būti taikomos, nes ten yra trys kriterijai. Tai yra – JAV subjektas, atsiskaitymas JAV doleriais ir JAV teritorijos. Paradoksas ar ne, bet pirkėjai irgi yra JAV kompanijos. Tai tiesiogiai JAV ir Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, jokio bendro sąlyčio neturi.

– Jei Lietuva vis dėlto įvestų sankcijas, kokie nuostoliai lauktų dėl šio tranzito sustabdymo – tiek geležinkelių, tiek uosto?

– Sutartis su šia Baltarusijos kompanija galioja iki 2023 metų pabaigos ir ten yra numatytos sankcijos už jos nevykdymą. Metinė jų krova yra maždaug apie 3 milijardai. Tikiu, kad atsakymas, kiek jie galėtų paskaičiuoti nuostolių, yra pas kažką ant stalo. O Lietuva, tai vėlgi, turėtume aiškiai komunikuoti kovodami už demokratiją, kas yra teisinga ir reikalinga, – kokius nuostolius patirs Lietuva. Ką veš „Lietuvos geležinkeliai“, ką kraus Klaipėdos uostas, Klaipėdos nafta ir visa kita susijusi infastruktūra.

– Yra iš politikų tarsi siūlymų, kaip pristabdyti tranzitą. Pavyzdžiui, laikinai remontuoti kokią nors atkarpą arba pasakyti, kad Klaipėdos uostas atsisakytų krauti. Kaip būtų tuomet?

– Atskirkime teisę ir politiką, nes mes pritempinėjame teisę prie konkrečios politikos. Teisiniu požiūriu, man tai yra sunkiai įsivaizduojama, kad mes bandytume pažeisti savo įsipareigojimus, arba, sakykime, galėčiau paminėti, ką visi pamiršta, kad yra 1999 metų Lietuvos ir Baltarusijos sutartis tarp abiejų šalių – tarp investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos. Tai aš galvoju, kad čia bus daug darbo teisininkams ir dideli nuostoliai Lietuvos valstybei.

– Jeigu valdžia nuspręstų, kad tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kaip tada?

– Aš galvoju, kad tą reikėtų teisiškai argumentuoti, bet aš jums pateiksiu pavydzį: kad dabar Baltarusijos pasienyje veikia du skirtingi aktai – nepaprastoji padėtis ir ekstremalioji situacija. Tai taip pat yra šioks toks teisinis nonsensas. Jei toliau eisime tokiu keliu, sunkiai išvengsime didelių nuostolių.

– Baltarusija jau seniai grąsina trąšas vežti per kitas šalis, bet kitos šalys neturi tokių pajėgumų, kokius turi Lietuva. Tai nuostolių, akivaizdu, sulauktų ir pats Minskas – „Belaruskalij“. Kokie būtų tie nuostoliai?

– Sakyčiau, kad „Belaruskalij“ šiek tiek ir skaudės, bet sau mes prisidarysime tikrai didelių nuostolių. Jie išskaidys tą trąšų kiekį per kelis uostus. Sakykime, Latvija – nėra tokia skrupulinga tiek dėl baltarusiškos elektros, tiek dėl trąšų. Tai, aš manau, kad jie su džiaugsmu paims visą arba dalį kiekio iš Lietuvos. Nepamirškime, kiek Lietuva kovėsi, kad turėtų tuos tranzito kiekius, kad mūsų ekonomika vystytųsi, prekių srautai judėtų per Lietuvą.

– Jūsų manymu, latviai ir lenkai imtųsi pervežinėti?

– Lenkija neturi gero geležinkelio arba infrastruktūros, tai, aš manau, kad vėlgi – pastumsime į Rusijos pusę, kuri gali kompensuoti pusę arba visus papildomus kaštus. O latviai, manau, irgi – Venspilio uostas tikrai nesnaudžia ir pasinaudos situacija.

– Grįžtant prie „Lietuvos geležinkelių“ gautų avansų. Ar tikrai jų įmanoma nepriimti arba grąžinti?

– Tai yra menkavertė diskusija, nes yra sutartis ir įsipareigojimai. „Lietuvos geležinkeliai“, kaip minėjau, iki 2023 metų pabaigos įsipareigojo išvežti tam tikrą kiekį.

– Bet situacija piešiama tokia, kad buvo paprašyta avanso už vieną mėnesį. Įmonė savarankiškai tuos avansus dar pervedė už visą žiemą ir dabar kalbame apie kovą ar net balandį.

– Manau, kad tai nėra pagrindas nutraukti sutartį.

– Bet ar tikrai tie avansai turi būti įgyvendinti pervežimais?

– Ne, nebūtinai, turi būti šalių susitarimas. Manau, kad čia toks menkas teisinis argumentas.

– Jūsų, kaip dirbusio uoste, nuomone, kuo baigsis visa ši situacija?

– Visiems reikėtų pasidaryti gerą teisinę analizę, aš tikiu, kad ji yra. Pasiskaičiuoti, kiek tai kainuotų Lietuvai – uostui, geležinkeliams ir panašiai, ir tada priimti sprendimus, bet baigsis tuo, kad turėtų būti teisės viršenybė, o ne politikos.