Naujausią Lietuvos ataskaitą parengęs TVF konstatuoja, jog šalies ekonomikos augimą skatins realiojo darbo užmokesčio augimas, viešosios investicijos, žema infliacija, pranešė Finansų ministerija.

Pasak pranešimo, nepaisant geopolitinės įtampos ir globalios ekonomikos fragmentacijos, Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą – ūkis šiemet augs sparčiau nei planuota metų pradžioje, infliacijos šokas įveiktas ir reikšmingai nepaveikė šalies konkurencingumo užsienio rinkose.

„Lietuvos ekonomikos atsigavimas įsibėgėja, o žmonių perkamoji galia, nuslūgus infliaciniam spaudimui, auga ir jau viršija prieškarinį lygį. Atsigaunant išorės paklausai ir plečiantis investicijoms, ekonomikos plėtra ateinančiais metais turėtų dar sustiprėti. Tai pozityvios tendencijos, tačiau žiūrint į ilgesnįjį laikotarpį, būtina tęsti struktūrines reformas, kurios didintų ekonomikos konkurencingumą ir produktyvumą bei leistų Lietuvai ir toliau būti pažangiausių Vakarų Europos šalių būryje“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

TVF vertinimu, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 1,2 proc. ir bus dukart mažesnė už euro zonos vidurkį (2,4 proc.).

„Tačiau bazinė infliacija išlieka padidėjusi dėl aukštos energetikos nešėjų, paslaugų infliacijos ir nominalaus darbo užmokesčio augimu“, – nurodoma TVF ataskaitoje.

TVF nepakeitė birželį skelbtų Lietuvos ekonomikos prognozių kai darbą Vilniuje baighė TVF misija.

Fondas prognozuoja, kad šiemet valdžios sektoriaus deficitas gali būti mažesnis nei planuota valstybės biudžete (2,9 proc.). Pasak TVF, jei biudžeto pajamų būtų surinkta daugiau nei planuojama, jos kartu su išlaidų sutaupymais pirmiausia turėtų būti panaudotos deficitui mažinti.

Taip pat TVF pabrėžė, kad didinant krašto apsaugos finansavimą bei brangstant skolos aptarnavimui Lietuvai reikia didinti biudžeto išlaidas.

„Tai, atsižvelgiant į visuomenės senėjimo tendencijas, ilguoju laikotarpiu gali virsti ilgalaikiu viešųjų finansų iššūkiu. Ekspertai rekomenduoja priimti sprendimus dėl papildomų tvarių pajamų šaltinių ir įgyvendinti struktūrines pertvarkas socialinės apsaugos ir sveikatos srityse“, – teigiama pranešime.

Fondo teigimu, bankų solidarumo įnašas nepadarė įtakos jų veiklai, o šalies bankų sistema yra likvidi ir gerai kapitalizuota.

Vis tik, TVF vertinimu, birželį dar metams pratęstas solidarumo įnašas neturėtų tapti nuolatiniu.

Pasak Finansų ministerijos, TVF ekspertai pabrėžė Lietuvos pažangą stiprinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą, įskaitant sugriežtintą kriptoturto reguliavimą ir rekomenduoja tęsti pradėtus darbus toliau stiprinant sektoriaus rizikos valdymą.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gedminas Šimkus pranešime sakė, kad Lietuva per kelerius metus įgyvendino TVF rekomendacijas stiprinti finansų rinkos dalyvių priežiūrą.

„Finansų sektoriuje pasiekėme reikšmingos pažangos užkardant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas Lietuvoje“, – sakė G. Šimkus.

TVF misija Lietuvoje apie dvi savaitės dirbo nuo gegužės 24 iki birželio 7 dienos.

Tuomet Borja Gracia (Borchos Grasijos) vadovaujama misija pabrėžė, jog senėjant Lietuvos gyventojams, šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, o  2024-ieji yra pirmieji metai, kai į pensiją Lietuvoje išeis daugiau žmonių nei į darbo rinką ateis naujų darbuotojų, be to, 2026-aisiais baigsis numatytas pensinio amžiaus didinimas, o tai „didins spaudimą „Sodrai“.

TVF yra 190 valstybių jungianti organizacija, kuri siekia visų savo narių tvaraus ekonomikos augimo ir gerovės. Lietuva TVF narė yra nuo 1992 metų, jai TVF atstovauja centrinio banko vadovas.