Kasmet – 20 tūkst.

Anot Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentės Aurelijos Maldutytės, jau ne vienus metus kalbama apie darbo jėgos mažėjimo riziką, todėl dabar svarbiausia diskutuoti ir užtikrinti efektyvesnę ilgalaikę migracijos politiką.

„Manau, kad tai yra iš tikrųjų realybę atspindinčios įžvalgos. Jau ne vienus metus kalbame apie tai, kad darbuotojų trūksta, ir jau anksčiau skelbti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimai rodė, kad iki 2050 m. neteksime maždaug 30 proc. darbingo amžiaus žmonių, […], tai buvo labai aiškiai paskaičiuoti dalykai ir tai verčia mus nerimauti“, – teigė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė A. Maldutytė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius tikina siūlymams taip pat pritariantis. Anot jo, TVF rekomenduojamas 20 tūkst. migrantų įsileidimas kasmet šalyje neturėtų kelti problemų.

„Mes turime 160 tūkst. struktūrinių bedarbių, iš kurių pusė nejuda, kurie nėra neįgalieji […]. Kita vertus, yra nuolatinis poreikis ir turime beveik 200 tūkst. užsienio piliečių, būnančių pas mus. Faktas, kad tie 20 tūkst. kasmet tikrai nepadarys jokios neigiamos įtakos ir mes, be abejo, žiūrime pozityviai į šį siūlymą ir rekomendaciją“, – komentavo V. Janulevičius.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Algirdo Syso teigimu, nors ateityje gali tekti įsileisti daugiau darbuotojų iš užsienio, galbūt jų skaičius galėtų būti mažesnis, nei nurodo TVF. Anot politiko, pirmiausia reikėtų susigrąžinti į užsienį emigravusius Lietuvos gyventojus.

„Bet kokiu atveju, jeigu norime, kad būtų ekonominis augimas, turėsime įsivežti dalį darbuotojų. Galbūt ne 20 tūkst., gal reikės 10 ar 5 tūkst.“, – teigė A. Sysas.

„Mano galva, geriausia būtų susigrąžinti savo darbuotojus, kurie Norvegijoje silkėms uodegas kapoja ar Švedijoje ką nors stato, ar kitus“, – pridūrė jis.

Kvotų sistemos trūkumai

Darbdavių konfederacijos prezidentės manymu, atsižvelgiant į tai, kad siekiama užtikrinti stabilią darbo jėgą, šiuo metu taikoma atvykstančių dirbti užsieniečių kvotų politika turi trūkumų. Anot jos, kvotos yra neteisingai skaičiuojamos, nes, atvykusiam žmogui persigalvojus ir palikus šalį, kvotos vienetas vis tiek laikomas panaudotu.

Šiuo metu Lietuvos darbo rinka yra šiek tiek nusilpusi. Jei mes tiesiog importuosime migrantus į visus sektorius, galime pakenkti darbo užmokesčio augimui.

„Bėda, kad tie žmonės, ypač dirbantys sunkesnius darbus, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojai, […] kažkiek laiko padirba ir grįžta namo užsidirbę pinigėlių. Mums į tas pačias darbo vietas reikia žmonių jiems pakeisti, be to, dar reikia kažkokių naujų darbuotojų, nes darbo vietos atsilaisvina“, – teigė ji.

„Kvota skaičiuojama pagal tai, kiek išduota lapelių, leidžiančių žmonėms atvažiuoti, o ne pagal tai, kiek jų realiai pradėjo Lietuvoje dirbti. Vadinasi, jeigu išdavėme lapelį, bet tas žmogus persigalvojo ir išvažiavo dirbti į Lenkiją, jis vis tiek išnaudojo tą kvotos vienetą“, – tęsė A. Maldutytė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A. Sysas tikino kvotų sistemoje trūkumų nematantis.

„Pritariau kvotų įvedimui, nes buvo laikai, kai kvotų išvis nebuvo ir vežė, kiek norėjo ir kaip norėjo. Aš manau, kad tai drausmina darbdavius, reikalauja, kad šiek tiek daugiau dirbtų su Lietuvos darbuotojais, kurie neturi darbo tuo laiku“, – teigė Seimo narys.

„Nemanau, kad dabartinė kvotų sistema yra bloga“, – tęsė A. Sysas.

Ilgalaikės migracijos politika

A. Maldutytės teigimu, šiuo metu migrantų integracijai į darbo rinką daug kliūčių kelia paini migracijos politikos sistema, valdoma kelių ministerijų.

„Kai kalbame apie darbo migraciją, labai dažnai pradedame kalbėti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovais, nes tai yra […] darbo santykiai, bet užsieniečių teisinės padėties įstatymas jau yra Vidaus reikalų ministerijos (VRM) klausimas […]. Labai daug šeimininkų ir niekas neatsakingas. Tada dar Migracijos departamentas – VRM priklauso, irgi ne SADM“, – sako darbdavių atstovė.

„Ir [reikia užtikrinti] ilgalaikę migracijos politiką, kaip mes ją dėliosime, kad nesikeistų. Kas pusę metų vis išgirstame kokią nors naujieną, apie kokį nors pakeitimą, nes tos kvotos – ar tai geriausias variantas? Turbūt reikėtų irgi diskutuoti“, – tikina ji.

Anot Darbdavių konfederacijos prezidentės, migracijos politikoje svarbu sudaryti Lietuvos darbo rinkai draugiškų valstybių sąrašą. Anot jos, prioritetu būtų laikomos saugios, kultūriškai, religiškai artimos valstybės, kurios nekeltų neigiamos reakcijos visuomenėje.

„Mes, pavyzdžiui, tikrai ne vieną kartą jau girdėjome apie Filipinus. [...] Kodėl negalėtume turėti kokio nors tarpvalstybinio susitarimo?“ – klausė ji.

„Filipinai – krikščionys, antroji užsienio kalba ten – anglų, su jais nėra didelių problemų nei Italijoje, nei Ispanijoje. Tarp šių šalių atvykėlių ten  mažiausiai nusikalstamumo, jie, užsidirbę pinigų, išvažiuoja atgal“, – pritarė Pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Įvertinti rizikas

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina, kad TVF rekomendaciją galime laikyti palankia Lietuvos ekonomikai, tačiau turime įvertinti ir kitus su darbo jėga susijusius ekonominius veiksnius. Anot jo, svarbu užtikrinti, kad valstybės institucijos palaikytų ryšį su verslu, galinčiu atkreipti dėmesį į konkrečias sritis, kuriose tuo metu trūksta darbuotojų.

„Mums reikia migrantų tam tikrose specifinėse srityse, kuriose trūksta darbuotojų, kad nebūtų pažeistas vidaus darbo rinkos interesas. Šiuo metu Lietuvos darbo rinka yra šiek tiek nusilpusi. Jei mes tiesiog importuosime migrantus į visus sektorius, galime pakenkti darbo užmokesčio augimui“, – sakė A. Izgorodinas.

„Kita svarbi dalis – mokesčiai. Nesvarbu, ar tai labiau, ar mažiau  kvalifikuotas žmogus, darbuotojų importas reiškia, kad valstybė turi laimėti kovą už tuos talentus ir mes šiuo atveju, didindami mokesčius, tarsi šiek tiek šauname sau į koją. […] Didesniais mokesčiais juos pritraukti sunku, nes jie gali važiuoti į kitas valstybes, kitas rinkas, kur mokesčiai mažesni“, – teigė ekonomistas.

TVF analizėje teigiama, kad, siekiant išlaikyti nesumažėjusią darbo jėgą šalyje, svarbu užtikrinti efektyvią migrantų integraciją į darbo rinką. Pavyzdžiui, anot fondo, Lietuvai siūlomas įsileisti migrantų skaičius turėtų būti lygus 0,7 proc. visų šalies gyventojų, t. y. apie 20 tūkst.

Kaip nurodoma TVF, migracija gali padėti sušvelninti neigiamą visuomenės senėjimo poveikį Lietuvos ekonomikai.

Pasak fondo, politika turėtų ir toliau būti orientuota į migrantų integraciją, kuo labiau didinant produktyvumą ir kartu leidžiant užsienio specialistams dirbti sektoriuose, kuriuose trūksta darbo jėgos.

VRM 2024 m. pabaigoje skelbė, kad patvirtinta užsieniečių, atvykstančių dirbti į Lietuvą, kvota 2025 m. – 24 830 užsieniečių. Kvota taikoma naujai atvykstantiems dirbti į Lietuvą užsieniečiams.

Nuo 2025 m. užsieniečių įdarbinimo kvota turi būti ne didesnė kaip 1,4 proc. Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 d. paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydis.