Pastaruoju metu vis dažniau linksniuojamas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vardas. Vieni jį vadina kone šventuoju, iš finansų duobės traukiančiu nelaimingąsias šalis. Kiti – lupikautoju, į kurį reikia kreiptis tik kraštutiniu atveju.

Paskutiniai pasispardymai

Dar visai neseniai, ekonominio klestėjimo laikotarpiu, TVF teko kone užmiršti gelbėtojo funkciją – valstybių biudžetai pūtėsi, nemenka jų dalis sugebėjo sukaupti pakankamai išteklių sunkmečiui. Vis dėlto šiandien į TVF daugelis valstybių žiūri kaip į gelbėtoją.

Apie TVF paskolą kaip išsigelbėjimą Baltijos šalims pastaruoju metu rašo įvairūs užsienio leidiniai. Pabrėžiama, kad iki šiol Baltijos šalys nėra pernelyg įsiskolinusios tarptautinėse rinkose. Lietuva, taip pat Estija ir Latvija, viliasi kuo skubiau įsivesti eurą ir taip padidinti patikimumą bei sustiprinti vidaus ekonomiką. Tačiau mažėjant bendrajam vidaus produktui (BVP) ir šalims neriant vis giliau į recesijos liūną, įvykdyti Mastrichto kriterijus tampa pernelyg sunku.

Lauktų rezultatų kol kas nerodo ir palyginti griežta mokesčių reforma – valstybės biudžetas vargiai surenkamas ir, anot ekspertų, jeigu nebus imtasi priemonių, gali nutikti taip, kad dar šiais metais valstybė nebeturės iš ko mokėti pensijų.

Vis garsiau kalbama apie tai, kad be TVF paskolos Lietuvos ekonomika neišsivers, tai girdima ir mūsų šalyje. Premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, kad Vyriausybė nesibaimina skolintis iš TVF, bet tai darytų tik tokiu atveju, jeigu nebebūtų kitos išeities, kaip subalansuoti šalies finansus.

Skolinomės ir anksčiau

Pasirodo, Lietuva turi 17 metų bendradarbiavimo su TVF istoriją. Dar 1992–1994 m. TVF suteikė Lietuvai tris paskolas, kurių vertė siekė apie 1 mlrd. litų. Visos šios paskolos grąžintos 2003-aisiais. Pinigus valstybė fondui sugebėjo atiduoti pirma laiko.

Vėliau Lietuvai svarbesnė tapo fondo prevencinė ir stabilizavimo veikla, konsultavimosi galimybės: fondo programų rengimas ir vykdymas, darbuotojų dalyvavimas techninės pagalbos ir mokymo programose, TVF ekspertų rekomendacijos diegiant iždo, valstybės skolos valdymo, mokesčių politikos formavimo principus ir sistemas.

TVF atstovai Lietuvoje lankosi kasmet, jie vertina šalies ekonominę padėtį, raidos tendencijas. Su fondu bendradarbiaujančios šalys turi vykdyti tokią ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ir pasaulio finansinį ir ekonominį stabilumą.

Per krizę TVF reikšmė išaugo

TVF įkurtas prieš daugiau kaip 60 metų, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Fondo įkūrėjai siekė sukurti tokį ekonominio bendradarbiavimo pamatą, kuris padėtų išvengti tų pačių ekonominių klaidų, kurios lėmė Didžiąją depresiją ir beprecedentį pasaulinį konfliktą ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Nuo tada nemenkai žmonijos daliai, ypač Azijos gyventojams, pavyko iškopti iš skurdo. Visais laikais pagrindinis TVF tikslas buvo rūpintis pasauline ekonomine gerove ir finansiniu stabilumu. Nors laikai pasikeitė, fondo svarba nesumažėjo.

Šiuo metu daugeliui valstybių itin aktuali TVF funkcija – paskolos, kurias fondas teikia valstybėms, susiduriančioms su finansiniais sunkumais. Neseniai TVF vykdomasis direktorius Dominique'as Straussas Kahnas pristatė ambicingą projektą, pagal kurį viliamasi išlaikyti pasaulinės monetarinės politikos stabilumą.

Mėnesio pradžioje Londone vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G 20) susitikime valstybių lyderių atstovai akcentavo, kad šiandien TVF turėtų imtis dar didesnio vaidmens negu kada nors anksčiau, o fondo ištekliai turėtų būti padidinti 500 mlrd. JAV dolerių – iki 750 mlrd. JAV dolerių.

Didina valiutos atsargas

Įdomu tai, kad TVF naudoja ne įprastas valiutas, pavyzdžiui, dolerį ar eurą, bet dirbtinę, vadinamą specialiosiomis skolinimosi teisėmis (angl. – special drawing rights; SDR). SDR yra specialūs pinigai atsiskaityti tarp fondo ir valstybių, jų vertė nustatoma apskaičiavus dolerio, euro, jenos ir svaro sterlingų kursų vidurkį. Šaliai priklausantys SDR nustato jos balso svorį TVF valdytojų valdyboje ir tai, kiek ji galėtų pasiskolinti iš fondo.

Daugiausia SDR, taip pat didžiausią svorį balsuojant dėl TVF sprendimų turi JAV. Kadangi šiai valstybei priklauso apie 17 proc. visų SDR, tai joks esminis sprendimas negali būti priimtas negavus jos pritarimo. Antra pagal turimų SDR kiekį yra Japonija, jai priklauso apie 6 proc. visos TVF valiutos, paskui yra Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kinija ir kitos šalys.

Pasiskirstymas pagal balsus TVF nėra atsitiktinis, jis turėtų parodyti, kiek svarbi fondo narės ekonomika pasaulio kontekste. Dėl to patenkintos ne visos šalys. Pavyzdžiui, Kinija reikalauja svaresnės dalies priimant TVF sprendimus ir kad SDR būtų paskirstytas proporcingai, mat dabar esą nepagrįstai didelė dalis tenka JAV. Jungtinės Valstijos turi apie 37 mlrd. SDR vienetų, o Kinija – 8 mlrd. SDR vienetų.

Be to, artimiausiu metu TVF ketina išleisti papildomų SDR vienetų, kurių vertė siektų apie 250 mlrd. JAV dolerių. Jie būtų proporcingai išdalyti visoms TVF narėms ir padidintų jų užsienio valiutos atsargų likvidumą. Tad pagalbą iš TVF gauna net ir ekonomiškai stipriausios pasaulio šalys.

Kiek kainuotų paskola?

Savaime suprantama, kad Lietuva turimų SDR vienetų skaičiumi nė iš tolo neprilygsta minėtosioms valstybėms. Mūsų šalies turimos specialios TVF valiutos kiekis šiuo metu siekia 0,144 mlrd. vienetų. Lietuvos pradinė kvota 1992 m., kai šalis tapo TVF nare, fonde buvo 69 mln. SDR, o 1999-aisiais ji buvo padidinta iki dabartinės sumos.

Su TVF sutartį sudariusi šalis gali pasiskolinti iki penkių, o išskirtiniais atvejais iki dešimties kartų didesnę sumą, negu jai priklauso SDR vienetų. Balandžio 21 d. kursu 1 SDR lygus 3,9524 lito, tad Lietuvai suteiktos TVF paskolos suma teoriškai galėtų siekti nuo 0,5 mlrd. iki net 5 mlrd. litų.

Fondas skolindamas taiko bazinę palūkanų normą ir 1,2–1,5 proc. maržą. Šalis turi sumokėti ir 0,25 proc. siekiantį paslaugos mokestį. Paprastai fondui paskolą reikia grąžinti per trejus-penkerius metus.

Dar 2001 m. šalies Vyriausybė ir Lietuvos bankas buvo pasirašę Prevencinį susitarimą su TVF dėl ekonomikos politikos. Susitarimas numatė galimybę Lietuvai per devyniolika mėnesių pasiskolinti iki 86,5 mln. SDR vienetų (tuo metu – apie 108 mln. JAV dolerių). Lietuvos Vyriausybė šia galimybe nepasinaudojo. Kitas panašus susitarimas, leidžiantis iš TVF pasiskolinti 61,8 mln. SDR vienetų, galiojo 2000–2001 m. Tačiau juo taip pat nepasinaudota.

TVF lėšas kaupia iš šalių narių įnašų, taip pat turi didelių aukso atsargų. Kai kuriais atvejais fondas pats skolinasi iš valstybių, turinčių dideles užsienio valiutos atsargas.

Kas yra TVF?

Tarptautinis valiutos fondas (angl. – International Monetary Fund, IMF) – 185 valstybes nares siejanti tarptautinė organizacija. Jos centrinė būstinė yra Vašingtone, priešais Pasaulio banką. TVF įkurtas 1944 m. siekiant skatinti tarptautinį bendradarbiavimą pinigų ir valiutų kursų politikoje, stiprinti ekonomikos plėtrą, suteikti laikiną finansinę pagalbą šalių mokėjimų balanso problemoms spręsti. TVF aukščiausias valdymo organas – Valdytojų valdyba. Joje Lietuvai atstovauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Jis dalyvauja Vašingtone kasmet vykstančiame TVF ir Pasaulio banko metiniame valdytojų susitikime.

TVF turtas

TVF nariai iš viso valdo 217,4 mlrd. SDR dydžio kvotą, kurios vertė apie 341 mlrd. JAV dolerių. TVF taip pat valdo apie 103,4 mln. uncijų (3,2 tūkst. t) aukso. Šio aukso vertė 2008 m. rugpjūčio pabaigoje buvo apie 83 mlrd. JAV dolerių. TVF yra vienas iš trijų didžiausias aukso atsargas pasaulyje turinčių savininkų. TVF taisyklės griežtai riboja aukso pardavimą, tačiau tam tikrais atvejais auksas gali būti parduodamas, kad būtų gauta lėšų paskolinti šalims narėms. Milžiniškas aukso atsargas TVF pavyko sukaupti todėl, kad iki pat 1970-ųjų pabaigos šalys narės įnašus mokėjo auksu.