Tyrime Lietuva nedalyvavo, tačiau bendrovė padarė išvadą, kad jos gyventojų nuostata dabartinėje situacijoje yra panaši į kitų šalių, BNS teigė EY atstovė.
EY partneris Baltijos šalyse Linas Dičpetris sako, kad tokia gyventojų pozicija gali paspartinti energetikos pertvarką pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
„Energetinė nepriklausomybė tapo ne tik Lietuvos, bet ir kitų išsivysčiusių valstybių prioritetu. Labai svarbu, kad šią nuostatą palaiko galutiniai energijos vartotojai, nes tai prisideda prie pokyčių spartos. Pavyzdžiui, Lietuvoje per dvejus metus gaminančių vartotojų skaičius išaugo penkiskart, o verslo įmonės aktyviai vysto nutolusių saulės ir vėjo parkų projektus“, – pranešime sakė L. Dičpetris.
Tyrimo duomenimis, 39 proc. respondentų sutiktų už energiją mokėti daugiau, jeigu ji būtų gaminama iš tvarių šaltinių, dauguma apklaustųjų nurodė, kad dėl tvarumo tikslų yra pasirengę patys toliau keisti savo gyvenseną ir įpročius, mažinti savo poveikį aplinkai bei sąskaitas už energiją.
35 proc. apklaustųjų nurodė esą tikri, kad per trejus metus galės susimokėti už energiją, o 17 proc. skeptiškai žvelgia į tvarumo pažangą energetikoje, tačiau jiems svarbi energetinė nepriklausomybė.
57 proc. vartotojų norėtų matyti savo energijos vartojimą, kainas ir jų svyravimus, patiriamas išlaidas realiu laiku savo išmaniajame telefone arba svetainėje, taip pat – turėti galimybę valdyti mokėjimus, rinktis paslaugas ir jas lyginti.
Dvejus metus trukusio EY tyrimo metu 18-oje šalių apklausta daugiau nei 70 tūkst. energijos vartotojų.
Naujausi komentarai