Įžvelgė pinigų prievartavimą

Prieš porą metų rugpjūtį 150 eurų dydžio profesinės sąjungos nario mokestį sumokėjęs Ukrainos pilietis R.Shtenhelovas pasakojo susigundęs LVPS atstovų teiginiais, kad buvęs vairuotojo darbdavys su juo pasielgė nesąžiningai, bei pažadu, kad teisinio ginčo atveju iš bendrovės pavyks prisiteisti solidžias kompensacijas.

"Gavau pranešimą, kad byla nagrinėjama, advokatas – toks ir toks. Praeina mėnuo. Gaunu dar vieną pranešimą, kad advokatas jau kitas, bet man rašo, kad viskas gerai, man nieko daryti nereikia – išspręs be manęs. Galvoju – puiku", – pasakojo R.Shtenhelovas.

Jis teigė vienu metu jau supratęs, kad profsąjungai sumokėti 150 eurų nuėjo šuniui ant uodegos, tai netrukus patvirtino ir gautas Darbo ginčų komisijos sprendimas – priekaištai darbdaviui buvo atmesti.

Tačiau tuo istorija nesibaigė. "Praeina aštuoni mėnesiai. Gaunu SMS. Prisistatė, kad rašo iš profsąjungos. Pradeda iš manęs prievartauti pinigus", – susierzino ukrainietis.

Pasak vairuotojo, LVPS atstovė informavo, kad jo byla keliauja į teismą, todėl reikia ne tik užpildyti dokumentus, bet ir sumokėti 240 eurų nario mokestį. Užsienietis teigė atrėžęs, kad nesiruošia su niekuo bylinėtis, tačiau buvo perspėtas, jog tai jam gali virsti nuostoliais, o byla ir be jo sutikimo jau pasiekė teismą.

"Po kurio laiko skambina žmona, informuoja, kad man atėjo laiškas lietuvių kalba. Iš teismo. Turiu sumokėti 700 eurų", – atomazgą atskleidė vyras.

Paaiškėjo, kad byla išties pasiekė Klaipėdos apylinkės teismą be R.Shtenhelovo žinios, procesas susiklostė ne jo naudai, todėl jam ir nurodyta sumokėti bylinėjimosi išlaidas.

"Nepykstu ant jūsų valstybės. Ji man davė darbo, kur gyventi, – kalbėjo vyras. – O iš jūsų profsąjungos man nieko nereikia. Ji man niekuo nepadėjo. Kažką painiojo, painiojo, o paskui išėjo nulinis rezultatas. Tiksliau – minusinis. Tik noriu, kad ir kiti nepapultų ant tokio kabliuko. Žinau, kad ta profsąjunga važiuoja į Baltarusiją, Ukrainą, ieško vairuotojų, kuriems gali atstovauti, bet, kiek žinau, nė vienam nepadėjo."

Žaidimas be pralaimėjimo

Teismo dokumentuose pažymima, kad kyla pagrįstų abejonių, jog R.Shtenhelovo vardu procesą inicijavusi profsąjunga tam turėjo teisinį pagrindą, nes nepateikė nei jo narystę LVPS, nei įgaliojimą veikti teisme įrodančių dokumentų.

LVPS į dienraščio klausimus neatsakė.

"Esame išsiuntę R.Shtenhelovo paklausimą, ar jis sutinka, kad apie jį būtų suteikta informacija tretiesiems asmenims, todėl, kol negausime iš jo jokios informacijos, deja, negalėsime suteikti ir jums jokios informacijos. Juo labiau kad jis nėra mūsų narys", – elektroniniu paštu parašė LVPS pirmininkė Rita Kairienė, kuri ir atstovavo R.Shtenhelovui.

Dienraštis jau yra rašęs, kad LVPS veikimo metodai glumina ne tik vairuotojus, bet ir kolega s iš kitų profesinių sąjungų. LVPS iš savo narių reikalauja ne tik solidaus naro mokesčio. Jei profesinei sąjungai pavyksta iš nario darbdavio išsireikalauti pinigus, liepiama, kad vairuotojas LVPS sumokėtų tam tikrą procentą nuo gautos sumos. Tačiau teisinio ginčo pralaimėjimo atveju, kaip rodo R.Shtenhelovo atvejis, nuostoliai gula ant paties vairuotojo pečių. Tokiu būdu profesinė sąjunga teisinius žaidimus žaidžia su svetimais pinigais be pralaimėjimo rizikos.

"Tai ne profesinė sąjunga, o kažkoks uabas. Nors ne, uabas kažką veikia, o čia šarlatanų klubas, – taip apie LVPS kalbėjo Lietuvos geležinkelininkus vienijančios AB "Lietuvos geležinkeliai" darbuotojų profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkas Stanislavas Fedaravičius. – Profesinė sąjunga turi ginti savo narius, padėti, o ne atiminėti iš jų pinigus. Tokių profsąjungų negali likti."

Kreipėsi į prokuratūrą

LVPS dirba ranka rankon su Lietuvos profesinių sąjungų aljansu (LPSA). LVPS ir LPSA – dvi atskiros profesinės sąjungos, tačiau jos veikia kartu, netgi dalijasi tuo pačiu interneto puslapiu. Jų vėliavnešys – Audrius Cuzanauskas. Vienoje profsąjungoje jis užima vadovo pareigas, kitoje – tarybos narys.

A.Cuzanausko darbo metodai užkliuvo ne tik kolegoms iš kitų profesinių sąjungų, bet ir bendražygiams.

A.Cuzanausko veiklos metodai glumina kolegas ir buvusius bendražygius. (T. Biliūno/Fotobanko, Vokietijos TV ZDF nuotr.)

Buvęs LVPS pirmininkas Petras Grėbliauskas dėl A.Cuzanausko veiksmų netgi kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą. P.Grėbliausko nuomone, kyla pagristų įtarimų, kad galėjo būti grobstomi profsąjungos pinigai.

"A.Cuzanauskas tvarko LVPS reikalus, kiekvienais metais turi pateikti ataskaitą, informuoti, kiek nario mokesčio surinkta, kur jie panaudoti, tačiau to nedaro, matyt, grobsto. Visada reikalavau ataskaitų, todėl ir pradėjo mane pulti. Netikėtai sužinojau, kad profesinės sąjungos taryba vietoje manęs paskyrė kitą pirmininką, tačiau taryba net nebuvo susirinkusi", – piktinosi P.Grėbliauskas.

Profesinė sąjunga teisinius žaidimus žaidžia su svetimais pinigais be pralaimėjimo rizikos.

Jis kreipėsi ne tik į prokuratūrą, bet ir Registrų centrą, kad šis paaiškintų, kokių dokumentų pagrindu oficialiai įvyko rokiruotė profesinės sąjungos valdžioje.

Ramybės mokestis?

S.Fedaravičius pasakojo, kad R.Shtenhelovo atvejis nėra išskirtinis – LVPS ir LPSA į teismus nutempė ne vieną vairuotoją, kur šios profsąjungos nieko nepešė, o teismo išlaidos užgriuvo vairuotojų pečius.

LVPS R.Shtenhelovo vardu bandė išsireikalauti pinigų iš buvusios jo darbovietės – bendrovės "Vlantana". Įmonės generalinis direktorius Tomas Stonys teigė, kad LVPS teisme vis keitė savo reikalavimus, tačiau nė vienam jų pagrįsti nesugebėjo pateikti dokumentų.

"Su LVPS susiduriame darbo ginčų bylose, kuriuose LVPS atstovauja buvusiems UAB "Vlantana" darbuotojams. Bylinėjimosi procesas yra išties sudėtingas, kadangi LVPS neužtikrina, kad bylose būtų pateikiami reikalavimus pagrindžiantys įrodymai, kurie neturėtų esminių formos ir turinio trūkumų bei atitiktų elementarius dokumentui, kaip rašytiniam įrodymui, keliamus objektyvumo, patikimumo, leistinumo reikalavimus. Iš esmės ydingai aiškinamos sudarytos darbo sutartys ir teisės aktų nustatytas reglamentavimas. Džiugina tai, kad Lietuvos Respublikoje darbo ginčus nagrinėjančios darbo ginčų komisijos ir teismai yra išties kompetentingi, gyvename teisinėje valstybėje, kurioje tokie reikalavimai yra atmetami kaip nepagrįsti", – kalbėjo T.Stonys.

Bendrovės vadovas teigė, kad, kaip ir R.Shtenhelovo atveju, LVPS keliamas bylas jungia įtarimai, kad profsąjunga veikia be neva atstovaujamo vairuotojo žinios.

"Pažymėtina, kad LVPS, atstovaudama skirtingiems asmenims, skirtingose bylose kelia iš esmės identiškus reikalavimus ir nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos teismai atmeta kaip nepagrįstus. Būtina pabrėžti, kad LVPS nėra savarankiškas ieškovas, galintis inicijuoti bylas be atstovaujamų narių valios. Prie bylų nėra pridėta jokių dokumentų, kurie atspindėtų pačių vairuotojų reikalavimą ir teisinį pagrindą, iš kurio kildinami reikalavimai. Tokie profesinės sąjungos veiksmai galėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis", – įsitikinęs T.Stonys.

Lietuvos vežėjai jau seniau viešai kalbėjo, kad LVPS ir LPSA veikia naudodami įžūlius metodus. Puse lūpų kalbama, kad A.Cuzanauskas į duris beldžiasi reikalaudamas vadinamojo ramybės mokesčio – kas mėnesį 30 eurų už kiekvieną vairuotoją. "Linavos" generalinis sekretorius Zenonas Buivydas šiame pasiūlyme įžvelgė reketo požymių.

"Reikalaujama, kad mokėtų ne darbuotojas, o darbdavys. Nepaisant, ar vairuotojas nori priklausyti šiai, abejonių keliančiai, profesinei sąjungai, – dienraščiui teigė "Linavos" generalinis sekretorius. – Ramybės mokestis, kad verslininkai neturėtų problemų dėl nepasitenkinimą reiškiančių vairuotojų? Panašu į 1990-uosius, kai verslininkams buvo siūlomas stogas."