Keičiasi Malkų įlanka

Olandų kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“ jau baigė iki 14,5 metro gilinti dalį Malkų įlankos už 8,9 mln. eurų. Uosto kapitonas Adomas Alekna pastebėjo, kad po šio gilinimo lengviau įplaukti į Malkų įlanką, nes įplauka praplatėjo.

Iš viso į uosto gilinimą šiemet investuota 13,1 mln. eurų. Be Malkų įlankos, dar gilinta prie „Begos“ krantinių, Centrinio Klaipėdos terminalo pirso.

Dar 23,7 mln. eurų šiemet skirta krantinėms rekonstruoti. Daugiausia rekonstruotos tos krantinės, prie kurių po Malkų įlankos gilinimo planuojami nauji gyliai.

Bene daugiausia pinigų skirta toms krantinėms, kurias naudoja Klaipėdos konteinerių terminalas. Iš esmės baigiamos pertvarkyti 127 ir 128 krantinės (pirsas). Pabaigtuvės numatytos rudenį. Šiuo metu nedidelėmis atkarpomis, norint nestabdyti konteinerių krovos, vyksta 143 bei 143A krantinių pritaikymas naujiems gyliams. Sukalti nauji įlaidai, kurie tvirtinami prie senųjų krantinių, užpilant tarpą tarp jų.

Malkų įlankoje vyksta ir 141 bei 142 krantinių paruošimas naujam 14,5 metro gyliui.

Šių metų rudenį planuojama visiškai baigti Birių krovinių terminalo 105, 106 ir 113 i krantinių pertvarkymą. Jos pertvarkytos dėl to, kad buvo senos, bet iš dalies ir dėl didesnio gylio.

Uoste vyksta ir kitų krantinių rekonstrukcija, bet visos iš esmės dėl didesnio gylio ateityje. Netrukus prasidės Centrinio Klaipėdos terminalo naudojamo pirso ilginimas dėl atplaukiančių didesnių laivų.

Artėja prie didžiausio projekto

Šiuo metu yra paskelbtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinio ir šiaurinio bangolaužių rekonstravimo ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimo techninio projekto specifikacijos viešas svarstymas.

Manoma, kad šis projektas bus vienas didžiausių Klaipėdos uosto istorijoje.

Kaip teigė Uosto infrastuktūros direktorius ir laikinai generalinio direktoriaus pareigas einantis Vidmantas Paukštė, suma yra paskaičiuota, bet Uosto direkcija kol kas nepriėmė sprendimo jos viešinti.

Rugsėjį planuojama pradėti šio projekto viešojo pirkimo procedūras. Bus siekiama pritraukti dideles Vakarų Europos uostų statybos kompanijas.

Planuojama, kad, jei viskas vyktų sklandžiai, kitų metų pradžioje būtų pasirašyta sutartis.

Šis projektas taip pat iš esmės yra susietas su nauju gyliu Klaipėdos uoste.

Sutvirtinus Kuršių nerijos šlaitą ir pertvarkius bangolaužius, bent pradžioje uostą iki 17 metrų būtų galima gilinti ties „Klaipėdos naftos“, „Krovinių terminalo“ ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) krantinėmis. Dėl didesnio gylio čia jau atliekami ir tam tikri krantinių pertvarkymo darbai. Vyksta „Klaipėdos naftos“ naudojamų krantinių rekonstrukcija.

Uostui teks skolintis

Šiemet per I pusmetį dėl 6,7 proc. didesnės krovos uosto pajamos yra 4 proc. arba 1,3 mln. eurų didesnės nei pernai.

Už 2017 m. veiklą Uosto direkcija valstybei pervedė 22 mln. eurų, už 2018 m. – 28 mln. eurų. Ar gaus valstybė dividendus už 2019 metus? Klausimas kol kas atviras, nes viena ranka duodama dividendų, kita ranka Uosto direkcija bus priversta imti paskolas iš bankų.

Kol kas nėra tikslaus paskaičiavimo, kiek Uosto direkcijai reikės skolintis pinigų. Preliminariai manoma, kad teks skolintis apie 200 mln. eurų.

Ar protinga buvo, žinant apie artėjančią didelę uosto investicinę programą, atiduoti 50 mln. eurų į valstybės biudžetą „pravalgyti“?

Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius bei vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis atsisakė tai komentuoti, teigdamas, kad tai esąs Uosto direkcijos savininko, o ją valdo Susisiekimo ministerija, sprendimas.

Anot M.Armonaičio, Uosto direkcijos skolinimosi galimybės yra geros, nes ji šiuo metu yra sumokėjusi visas anksčiau imtas paskolas. Taip pat ir skolinimosi sąlygos bankuose esančios palankios, palūkanos nesančios didelės.

Tačiau Lietuvos skolinimosi iš bankų patirtis vis tiek atrodo keistokai. Valstybėje pinigai tarsi nevertinami. Daugybė iečių sulaužyta dėl to, kad per recesiją Lietuva skolinosi gerokai didesnėmis palūkanomis nei Latvija.

Uosto direkcijos atveju, valstybė išpumpuoja iš įmonės pinigus, iš esmės sudarydama sąlygas, kad ši daugiau skolintųsi ir „pamaitintų“ bankus.