Skirti milijonai

Siūlymą pateikė tiek valdančioje koalicijoje esantys Seimo nariai Dainius Kepenis, Algimantas Kirkutis, Virginija Vingrienė, Naglis Puteikis, tiek joje nesantys liberalų sąjūdžio atstovai -  Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, Eugenijus Gentvilas ir konservatorė Agnė Bilotaitė.

Toks siūlymas nėra kokia nors naujiena. Jis plačiau nuskambėjo 2014 metų gegužę Klaipėdoje vykusioje diskusijoje „Miestas ir uostas: partneriai ar konkurentai“. Tuomet buvo siūloma numatyti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija galėtų skirti 10 proc. nuo grynojo pelno.

Tada Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus akcentavo, kad per 14 metų Uosto direkcija skyrė 129 mln. litų (apie 37 mln. eurų). O tai būtų maždaug 2,6 mln. eurų kasmet.

„Uosto direkcijos Klaipėdos savivaldybei skiriamos lėšos sudarė 16,5 proc. kasmet nuo vidutinio grynojo pelno. Taip pat uostas nemažai lėšų skiria ir miesto visuomeniniam, socialiniam, kultūriniam gyvenimui. Skiriama pinigų sporto komandoms, kultūrai, knygų leidybai, miesto šventėms. Sunku būtų įsivaizduoti didžiausius uostamiesčio renginius – Jūros šventę, Klaipėdos Pilies džiazo festivalį, laivų paradą be glaudaus bendradarbiavimo su uostu“, - tuomet dėstė Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Taip pat buvo akcentuota, kad dėl uosto veiklos Klaipėdos miesto infrastruktūros projektams dideles investicijas skiria ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, „Lietuvos geležinkeliai“, Susisiekimo ministerija. Jos per 14 metų siekusios 630 mln. litų (apie 182 mln. eurų) arba po 13 mln. eurų kasmet.

Neįvykdyti pažadai

Pernai Klaipėdos uostas pasiekė istorinį krovos rezultatą – 40,14 mln. tonų. Užfiksuotos ir rekordinės pajamos, kurios siekė 56,5 mln. eurų, o su vilkiko „Stumbras“ pardavimu 58,6 mln. eurų. Jei toks Seimo narių įstatymas būtų buvęs pateiktas anksčiau ir patvirtintas, tai už 2016 metus Uosto direkcija miestui būtų turėjusi atriekti 5,86 mln. eurų.

Ir dabar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kasmet skiria pinigų Klaipėdos miesto projektams, kurie susieti su uosto veikla. Taip pinigai skiriami pagrinde per miestą į uostą einančioms gatvėms tvarkyti. Uosto direkcija jau yra investavusi į Baltijos prospekto ir Šilutės plento dviejų lygių sankryžos projektą. Esame pasirengę kartu su miestu veikti, kad ši sankryža kuo greičiau būtų rekonstruota.

„Nuo 2000-ųjų iki mūsų dienų Uosto direkcija privažiavimo keliams į uostą, o taip pat atskirai miesto gatvėms tvarkyti iš viso skyrė 42,7 mln. eurų. Nemažai miestas iš uosto gauna ir kitoms reikmėms – mokslui, kultūrai, sportui vystyti, gerovei kelti. Bendrai apie 18 proc. Uosto direkcijos grynojo pelno atitenka Klaipėdos miesto reikmėms. Tokiu vienos įmonės palankumu negali pasigirti joks kitas Lietuvos miestas“, - vos prieš kelias savaites šviežiausiais faktais dalinosi A.Vaitkus.

Bet matyt tų lėšų miestui yra per mažai. Gerus santykius tarp miesto ir uosto gadina ir kai kurie pažadėti, bet neįvykdyti projektai. 

Pietinėje uosto dalyje taip ir nepastatyta miestui pažadėta svarbi pramoginių laivų prieplauka. Neįrengtos dviejų lygių Baltijos prospekto sankryžos nors įsileidžiant į uostą suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Klaipėdos miestui tai buvo pažadėta.   

Atsirastų plėtros interesas

Siekdami užfiksuoti konkrečią sumą, kurią miestas gautų iš uosto, Seimo nariai tuo pačiu padarytų Klaipėdos miesto savivaldybę suinteresuotą uosto plėtra. Dėl uosto kaimynystės Klaipėda taptų realiu uostamiesčiu. 

Dabar Klaipėdos mieste nėra suinteresuotumo, kad uostas plėstųsi. Tai teigiama ir Seimo narių rašte.

„2017 metų pirmojoje metų pusėje Vyriausybė tvirtins naują uosto Bendrąjį planą. Jis sudarys prielaidas Klaipėdos uostui tapti konkurencingiausiu rytinės Baltijos pakrantės uostu ir galimybes krovos tonažui miesto teritorijoje augti bent 3 kartus nuo 40 iki 130 milijonų tonų. Šis tonažo ir uosto plėtros į miesto teritoriją proveržis sukels reikšmingus apribojimus, intensyvi krovos veikla neigiamai veiks gyvenamąją kokybę mieste, reikšmingai padidins kelių ir geležinkelių transporto srautus mieste“, - teigė Seimo nariai.

Suvokiama, kad uostas reikalingas visos Lietuvos ekonomikai vystyti. Tačiau jei klaipėdiečiai bus priversti jausti didesnius nepatogumus dėl uosto plėtros, jie norėtų dėl to ir didesnių uosto sukeltų neigiamų padarinių kompensacinių priemonių.

Seimo nariai mano, kad nuolatinis 10 proc. pajamų dalies perdavimas miestui būtų reikšminga priemonė.

Gavusi 10 proc. dalį Klaipėdos miesto savivaldybė norėtų pati spręsti kam skirti pinigus. Galbūt jie atitektų miestui ypač svarbioms sritims, tokioms kaip socialinė parama, švietimas, sveikatingumo ir užimtumo skatinimas, verslumo vystymas. Dabar uosto miestui skiriamas finansavimas yra tiesiogiai susijęs tik su uosto veikla ir finansuojami darbai yra reikalingi uosto darbų apimtims didinti.