Vyriausybė vėl pasiskolino keletą milijardų skylėtam biudžetui kamšyti. Finansų ministerija išplatintą obligacijų JAV doleriais emisiją vadina sėkminga. Kai kurie analitikai mano, kad pasiskolinti buvo galima ir pigiau.

Reikšmingas skirtumas

Jau antrą iš eilės obligacijų emisiją Vyriausybė platino JAV doleriais. Šį kartą 10 metų laikotarpiui pasiskolinta 2 mlrd. JAV dolerių (5 mlrd. litų) už 7,625 proc. metinių palūkanų.

Finansų ministerija šią obligacijų emisiją pavadino sėkminga. Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, ilgas skolos grąžinimo terminas ir fiksuota palūkanų norma leis Lietuvai mažiau skolintis siekiant perfinansuoti esamas skolas, užtikrins stabilesnes skolos aptarnavimo išlaidas.

Tačiau kai kurių finansų analitikų teigimu, įvertinus pagerėjusį Lietuvos įvaizdį tarptautinėse finansų rinkose, pasiskolinti buvo galima bent jau 0,5 procentinio punkto pigiau. Nors skirtumas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti ne itin reikšmingas, per dešimtmetį tai virs papildomais 100 mln. JAV dolerių.

Pigiau negu Lietuva pastaruoju metu sugeba pasiskolinti kitos valstybės. Sausio pabaigoje Vengrija tarptautinėse rinkose atitinkamam laikotarpiui JAV doleriais pasiskolino už 6,3 proc., Lenkija – už 6,4 proc., Kroatija – už 6,75 proc. metinių palūkanų.

Palūkanos didelės

Pasak SEB banko vyresniosios analitikės Vilijos Tauraitės, nuo praėjusių metų spalio, kai Lietuva išplatino penkerių metų trukmės 1,5 mlrd. dolerių obligacijų emisiją, kurios palūkanos siekė 6,75 proc., ekonominė šalies padėtis keitėsi į gerąją pusę.

"Iš tikrųjų tokiai šaliai kaip Lietuva norėtųsi matyti mažesnę pajamingumo normą", – teigė V.Tauraitė.

Londone dirbantis investicinio fondo "Spencer House Capital Management LLP" partneris Darius Daubaras taip pat linkęs manyti, kad palūkanos yra didelės, nors ir atspindi dabartinę padėtį rinkose.

"Jei nebūtų iškilusi rizika dėl Graikijos, gal palūkanos būtų buvusios kiek mažesnės. Prisideda dar ir tas veiksnys, kad Baltijos šalių regionas neįtvirtino savo ekonominio atsigavimo ir kol kas trūksta gerai nuteikiančių makroekonominių naujienų iš Lietuvos", – dėstė investuotojas.

Norėjo apsidrausti

Vis dėlto didesnės palūkanos Vyriausybei veikiausiai leido pasiskolinti didesnę sumą, todėl kitą obligacijų emisiją bus galima atidėti iki rudens.

Buvęs Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius, šiuo metu Ukrainos banko VAB valdybos pirmininko pavaduotojas Lukas Tursa neabejoja, kad Vyriausybė galėjo pasiskolinti pigiau, tačiau mažesnę sumą. Didelė paklausa – dar vienas rodiklis, liudijantis, kad šalies valdžia galėjo skolon gauti pigiau.

"Milžiniška paklausa – apie 7 mlrd. JAV dolerių – rodo, kad pasiūlytos palūkanos buvo labai patrauklios pirkėjams. Esant tokiai situacijai visada yra galimybė paspausti investuotojus sumažinti palūkanų normą. Taip pat būtų galima pasiūlyti mažesnę emisijos sumą, pavyzdžiui, 1 mlrd. JAV dolerių. Dabar pasiskolinta šiek tiek brangiau, tačiau daugiau – taip Vyriausybė nusipirko ramesnį gyvenimą ateičiai. Juk neaišku, kaip susiklostys padėtis finansų rinkose šįmet, ir tik laikas parodys, ar šis sprendimas buvo teisingas, ar ne", – svarstė L.Tursa.

Anot jo, palūkanų dydį galėjo paveikti tai, kad metų pradžia – aktyviausias skolinimosi metas, kai aktyviai skolinasi ir kitos valstybės. Tačiau Lietuvos Vyriausybei laukti, kol praeis skolinimosi bumas ir bandyti tai daryti vėliau, buvo rizikinga. "Kai bandai obligacijas išplatinti metų pradžioje, jeigu kas nors nepavyksta, turi dar visus metus. Jei bandai tai daryti metų viduryje, jau rizikuoji, kad kartą nepavykus, gali iš viso nebepasiskolinti", – aiškino L.Tursa.

Gali grįžti į Europą

"Danske" banko analitikai šią Lietuvos Vyriausybės obligacijų emisiją vadina gera investicija ir yra rekomendavę jas pirkti vietoj Ispanijos, Portugalijos ir Graikijos išleistų skolos vertybinių popierių.

Pasak jų, Lietuva šiuo metu išsiskiria geresniais fundamentaliaisiais ekonomikos rodikliais negu minėtos šalys, tačiau už savo obligacijas siūlo didesnes palūkanas.

L.Tursos nuomone, sėkmingai išplatinta obligacijų emisija leidžia tikėtis, kad finansų rinkos ir ateityje palankiai priims Lietuvos pasiūlymus dėl obligacijų. Anot jo, platindama kitą obligacijų emisiją, Vyriausybė gali bandyti grįžti į Europos rinkas ir skolintis eurais.

"Viena vertus, Lietuvos poreikis skolintis išlieka gana didelis, kita vertus, pradėjo funkcionuoti vidaus rinka, kurioje jau galima pasiskolinti už gana geras palūkanas", – sakė L.Tursa.

Skaičiuojama, kad per šiuos metus Lietuvai reikės pasiskolinti apie 13 mlrd. litų biudžeto deficitui finansuoti ir esamų skolų palūkanoms padengti. Per pirmą šių metų mėnesį šalies Vyriausybė vidaus rinkoje pasiskolino 873 mln. litų, o vidutinės svertinės palūkanos sudarė 4,86 proc.

Bankų paslaugų kaina

Platinant pastarąją obligacijų emisiją Lietuvai tarpininkavo bankai "Barclays Capital", "HSBC Holdings" ir "Royal Bank of Scotland". Finansų ministerija nelinkusi detalizuoti, kaip buvo atrinkti bankai ir kiek kainuoja jų paslaugos.

L.Tursos nuomone, bendradarbiavimas su bankais Lietuvai neturėjo daug kainuoti, ypač įvertinus tai, kad visu metus skolintis užsienyje pasirinkti tie patys. "Bankai valstybės obligacijas dažniausiai leidžia dykai, nes tai gera reklama ir sudaro galimybę įeiti į vidaus rinką. Paprastai Vakarų Europos šalys moka bankams apie 0,1–0,15 proc. nuo visos sumos, bet būna, kad naujosios Europos šalys išsideri dar mažiau", – aiškino L.Tursa.

Tai patvirtino ir D.Daubaras. "Kaina priklauso nuo susitarimo ir sandorio dydžio, bet tokių sandorių komisiniai siekia 0,03–0,15 proc. Paprastai suverenių valstybių obligacijos parduodamos už nominalius komisinius, tai nėra daug", – sakė jis.

Lietuvos obligacijų emisijos

Platinimo data Dydis Palūkanos (proc.)

2009 m. birželis 500 mln. eurų 9,375

2009 m. spalis 1,5 mlrd. JAV dol. 6,75

2010 m. vasaris 2 mlrd. JAV dol. 7,625

Didelė paklausa

Per pirminį obligacijų platinimą šalies Vyriausybės obligacijos sulaukė nemenko susidomėjimo – jų buvo norima įsigyti už 7 mlrd. JAV dolerių. Daugiau kaip pusę – 67 proc. – išplatintų obligacijų įsigijo JAV investuotojai, 12 proc. – Jungtinės Karalystės, 14 proc. – kitų Europos šalių investuotojai.

Pagal investuotojų rūšis investicinių fondų valdytojai įsigijo 74 proc. obligacijų, apribotos rizikos fondai (angl. – hedge funds) – 10 proc., bankai ir centriniai bankai – 8 proc., pensijų ir draudimo fondai – 5 proc., privatūs investuotojai – 3 proc. Išplatintas obligacijas Lietuvos Vyriausybė ketina išpirkti 2020-ųjų vasario 11 d.

Latvijos paskola

Tarptautinis valiutos fondas Latvijai yra suteikęs 600 mln. eurų paskolą, už kurią šios šalies vyriausybė turi mokėti apie 2,2 proc. metinių palūkanų.

Latvija šią paskolą turėtų grąžinti iki 2013 m., o bendra paskolos palūkanų suma sudarys apie 50 mln. eurų. Lietuva, 2009 m. birželį išplatinusi 500 mln. eurų vertės obligacijų emisiją už 9,375 proc., per penketą metų turės sumokėti apie 234 mln. eurų palūkanų.

Praėjusiais metais daugiau kaip 2 mlrd. eurų finansinę pagalbą Latvijai buvo suteikusi Europos Komisija.