„Šitas teisines procedūras pradėtų EK, kaip ji darė Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje. Aišku, aš nesu atsakinga už EK ir galbūt reikėtų pridėti žodį „galimai“, bet, jeigu jau buvo trys atvejai ES istorijoje, tai identiškai galima sakyti, kad šis klausimas atsidurtų ant EK stalo“, – Eltai sakė R. Vainienė.

Pasak jos, jei mokestis būtų įvestas ir po to pripažintas kaip pažeidęs ES teisę, valstybei tektų mokestį sugrąžinti ir atlyginti patirtą žalą.

Jei per 11 dienų gimsta tokio dydžio ir masto mokesčiai, tai iš tikrųjų mūsų investicinis veidas bus labai sudarkytas užsienio investuotojų akyse.

Kalbėdama apie mokesčio įtaką investicinei aplinkai, R. Vainienė sakė, kad Lietuva atsidurtų šalia tokių valstybių, kurios linksniuojamos kaip nepatrauklios investicijoms dėl savo neprognozuojamumo, ypač mokestinėje aplinkoje.

„Mokesčių prognozuojamumas, stabilumas yra tokios vertybės, kurias investuotojai labai žiūri ir vertina. (...) Nuo įstatymo projekto užregistravimo iki jo pateikimo Seime ir pritarimo praėjo 11 dienų. Jei per 11 dienų gimsta tokio dydžio ir masto mokesčiai, tai iš tikrųjų mūsų investicinis veidas bus labai sudarkytas užsienio investuotojų akyse“, – kalbėjo R. Vainienė.

ELTA primena, kad Seimas po pateikimo šią savaitę pritarė „valstiečių“ frakcijos narių Tomo Tomilino, Jono Jaručio ir Virgilijaus Poderio siūlymui apmokestinti stambią prekybą.

Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, pardavėjas, kurio per kalendorinį mėnesį bendra atlygio (išskyrus PVM) už Lietuvos teritorijoje vartotojams parduotas prekes suma viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą taikydamas 1 procento mokesčio tarifą.

Lenkija 2016 metais įvedė apyvartos mokestį prekybos įmonėms, tačiau EK pradėjus teisinę procedūrą dėl galimai neteisėtos valstybės pagalbos daliai verslo, šalis įšaldė jo taikymą iki 2020 metų.