Už sugadintą prekę atlyginama ne visada

Sudaužius ar sulaužius parduotuvėje prekę, už ją ne visada reikia sumokėti. Tačiau, kada ir kuri pusė – prekeiviai ar pirkėjai – yra teisūs, pasakyti sudėtinga. Ar pirkėjas privalo atlyginti nuostolius, priklauso nuo situacijos ir parduotuvių vidaus tvarkos taisyklių.

Lemia situacija

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyresniosios valstybinės inspektorės Vijoletos Budriuvienės teigimu, nėra įstatymiškai reglamentuota, kaip elgtis sugadinus ar sudaužius prekę. Tačiau dažniausiai atsakingas lieka pats vartotojas.

Parduotuvės privalo paisyti taisyklių, kaip turi būti sustatytos prekių lentynos. „Jei lentynos tvarkingos, žmogus, numetęs daiktą, turėtų už jį sumokėti, - aiškino inspektorė. - Tačiau, jei ir netyčia sudaužoma, parduotuvės turi savo vidines nuostatas, kas atsako už prekę.“

Kai kurios parduotuvės iškabina informaciją, kad už sudaužytas ar kitaip sugadintas prekes pirkėjas turi sumokėti. Anot V. Budriuvienės, tokios iškabos perspėja žmones elgtis atsargiau.

Moka chuliganai

Prekybos centrų atstovai taip pat aiškino, jog viskas priklauso nuo situacijos. Anot „VP Market“ atstovės spaudai Viktorijos Jakubauskaitės, už jų tinklo parduotuvėse netyčia sudaužytas prekes nereikalaujama kompensacijos. „Tokios yra vidinės mūsų taisyklės ir jų laikomės. Net jei žmogus netyčia sugadino labai brangią prekę. Bet jeigu prekės gadinamos chuliganiškai - tada jau kita kalba“, - sakė ji.

„Iki“ prekybos tinklo atstovas spaudai Tomas Vaišvila teigė, jog reikėtų tokio dokumento, kuris aiškiai apibrėžtų, kaip reikia elgtis klientui sudaužius ar sugadinus prekę. Bendros nuostatos yra apibrėžtos Civiliniame kodekse, tačiau jos mažai gelbsti.

T. Vaišvila aiškino, kad pirkėjai neprivalo atlyginti nuostolių, jei jų tinklo parduotuvių darbuotojai netinkamai sudėjo prekes – per daug pridėjo ar užkrovė praėjimo kelią.

„Tačiau ne visais atvejais klientas yra teisus. Jei prekė buvo sugadinta tyčia – už ją atsako tik pirkėjas“, - sakė jis. Už žalą pirkėjams tenka sumokėti ir kitais atvejais, bet pašnekovas plačiau neaiškino: „Tiesiog priklauso nuo situacijos, parduotuvės administracijos ir paties kliento“.

Gali aiškintis

Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Klaipėdos apskrities skyriaus vedėjo Raimundo Kontrimo teigimu, prekybininkai turi laikytis mažmeninės prekybos taisyklių. Čia nurodoma, kad prekės turi būti išdėstytos saugiai, kad žmogui nekliudytų eiti pro šalį.

Jei pirkėjui daiktas išsprūdo jį apžiūrinėjant – iš jo gali pareikalauti atlyginti žalą.

Dažnai parduotuvėse tenka išvysti, kaip vaikai mėgsta savo negrabiomis rankytėmis pačiupinėti įvairias prekes. Neretai tokia „pažintis“ baigiasi nelaime. Anot R. Kontrimo, tokiais atvejais atsakingi yra tėvai. Apie tai perspėjama ir prekybos centruose.

Jei pirkėjas mano, jog jo neteisėtai reikalaujama mokėti, jis gali bandyti aiškintis, padedamas Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos. R. Kontrimas sakė, jog jie konsultuojasi su kitomis valstybinėmis institucijomis ir ieško geriausio sprendimo.