Pereiti į pagrindinį turinį

Užrašas prie pardavėjo „Aš negirdžiu“ pirkėjų nebegąsdina

2010-08-24 11:13
Neišskyrė: pradėjęs dirbti prekybos tinkle jokių išskirtinių darbo sąlygų klausos negalią turintis S.Baltakis negavo.
Neišskyrė: pradėjęs dirbti prekybos tinkle jokių išskirtinių darbo sąlygų klausos negalią turintis S.Baltakis negavo. / Gedimino Bartuškos nuotr.

Nedarbui siekiant rekordines aukštumas, neįgaliesiems rasti darbą prilygsta kone galimybei laimėti milijoną. Labiau pasisekė tiems, kuriems darbdaviai ranką ištiesė dar ekonomikos pakilimo laikais.

Netiko darbo sąlygos ir alga

Eilė prie kasos viename didžiųjų šalies prekybos centrų. Iš pažiūros – įprastas vakaras, kai tautiečiai po darbų skuba apsipirkti. Tik priartėję prie kasininko pirkėjai negirdi tradicinio pasisveikinimo. Ir gali suprasti kodėl. Jauno darbuotojo kortelėje, šalia vaikino vardo, įrašyti du žodžiai "Aš negirdžiu".

Iš įgudusių judesių galima spėti, kad kasoje dirba ne naujokas. Jam nekyla jokių bėdų nei atiduodant grąžą grynaisiais, nei atsiskaitant klientams banko kortelėmis. Regis, pakanka vien žvilgsnio. Pastabesni pirkėjai netrukus įsitikina, kad ši eilė juda netgi greičiau nei kitos.

Prekybos tinklo "Rimi" parduotuvėse visoje Lietuvoje dirba keliasdešimt klausos negalią turinčių žmonių. 28-erių Simonas Baltakis – vienas jų. Vyras dar 2007-aisiais pradėjo dirbti kasininku, vėliau perėjo į Buitinių prekių skyrių. Šiuo metu jis Tiekimo skyriaus kontrolierius.

Gimęs ir užaugęs Vilniuje, Simonas baigė socialinės pedagogikos studijas, o politechnikos mokykloje įgijo braižytojo specialybę. Po studijų ketverius metus jis dirbo Vilniaus kurčiųjų profesiniame reabilitacijos centre auklėtoju, tačiau ryžosi permainoms.

"Dėl prastų darbo sąlygų ir mažos algos buvau priverstas ieškotis kito darbo. Buvau nusiuntęs daug prašymų, bet pirmoji ir vienintelė atsiliepė "Rimi", – teigė pašnekovas.

Jis, ko gero, turėtų būti dėkingas ne tik specialų projektą inicijavusiems naujiesiems darbdaviams, bet ir palankiai šalies ekonominei padėčiai, kai nedarbo lygis buvo itin žemas, o prekybos centruose nuolatos kabėdavo skelbimai, kad siūlomas darbas kasininkams.

Sunkumų nekilo

Paklaustas apie pirmuosius įspūdžius naujoje darbo vietoje, vaikinas pripažįsta, kad iš pat pradžių buvo gana keistoka dirbti kitokioje aplinkoje.

"Bet labai greit apsipratau. Sunkumų nekilo, greitai viską išmokau, nes domėjausi kompiuteriais", – pirmąsias darbo savaites prisiminė S.Baltakis.

Tačiau jei žmonės mano, kad darbas kasoje lengvas, pašnekovas jiems siūlo paragauti kasininko darbo: "Garantuoju, kad padirbėjus, jų nuomonė apie kasininkų darbą pasikeistų."

Ypatingų bėdų jam nekilo ir įsijungiant į kolektyvą. "Palankiai priėmė, kolektyvas buvo nuoširdus. Tik ne su visais susibendraudavau, nes kai dirbi ir sėdi kasoje, nelabai su kuo ir pabendrausi. Nebent per pietų pertrauką. Pradėjęs dirbti Tiekimo skyriuje turiu daugiau galimybių bendrauti su kolegomis", – sakė vyras.

Tiesa, bendrauti ir su kolegomis, ir su pirkėjais S.Baltakiui buvo kiek lengviau nei panašaus likimo draugams – jis negirdi tik viena ausimi.

Priekaištai dėl pultelio

Pradėjęs dirbti prekybos tinkle jokių išskirtinių darbo sąlygų S.Baltakis negavo. "Dirbau kaip ir visi darbuotojai. Tačiau kiekvieno atvejis yra individualus ir atsižvelgiant į negalią taikomos atitinkamos darbo sąlygos", – pridūrė pašnekovas.

Žinoma, kasdieniame darbe neišvengiama ir konfliktų, kuriuos S.Baltakis, jeigu prireikia, sprendžia pasitelkdamas kitas kolegas. Kai kurios konfliktinės situacijos dabar vaikinui kelia tik šypseną. Kartą vienas šiek tiek apsvaigęs pirkėjas nusipirko televizorių ir po kelių valandų atėjo piktas ir, beje, dar labiau apsvaigęs.

"Jis mane kaltino, kad pardaviau televizorių be pultelio, pasipylė įvairūs grasinimai. Apsaugai peržiūrėjus filmuotą medžiagą, paaiškėjo, kad pultelis buvo įdėtas į dėžę. Tuo viskas ir baigėsi. Dabar viską prisiminus net juokas ima. Nors prisipažinsiu: tą dieną buvo baisoka", – šyptelėjo vyras.

Vertindamas galimybes Lietuvoje padaryti karjerą negalią turinčiam asmeniui, S.Baltakis nelinkęs daug diskutuoti šia tema. Tačiau pripažino, kad sėkmė priklauso ne tik nuo neįgaliųjų sugebėjimų, bet ir nuo valstybės, visuomenės ir darbdavių požiūrio.

Šiuo metu S.Baltakis rengiasi dar vienoms esminėms gyvenimo permainoms – juodu su 22-ejų žmona laukia šeimos pagausėjimo.


Neįgaliųjų kaita nėra didelė

Jovita Bagdonaitė, bendrovės "Rimi Lietuva" atstovė ryšiams su visuomene, informavo, kad prekybos tinklo parduotuvėse dirba 85 neįgalieji. Daugiausia jų turi klausos negalią. Jie dirba tiek salės darbuotojais, tiek kasininkais. Neįgalieji sudaro apie 3,26 proc. visų bendrovės darbuotojų.

Pirmas darbuotojas, turintis negalią, prekybos tinkle buvo įdarbintas 2002-aisiais. 2007 m. įmonė pradėjo įgyvendinti specialų projektą, siekdama įdarbinti neįgaliuosius. "Šiuo projektu siekėme ne tik suteikti galimybę dirbti, bet ir keisti visuomenės požiūrį į neįgaliuosius, šviesti visuomenę ir mokytis tolerancijos", – tikino J.Bagdonaitė.

Anot jos, neįgaliųjų kaita nėra didelė – per metus išeina vos keli darbuotojai, dažniausiai dėl asmeninių priežasčių. Negalią turinčių darbuotojų 2009 m. buvo 81, šiemet – 85. Įmonės atstovė pripažino, kad sunkmečiu sumažėjus darbo vietų, mažiau galimybių atsiranda įdarbinti ir neįgaliuosius.

Žmonės, turintys negalią, dirba ir kituose prekybos centruose. Bendrovės "Maxima LT" Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė teigė, kad įmonėje dirba 126 negalią turintys darbuotojai, kuriems dėl įvairių sveikatos sutrikimų yra sumažintas nedarbingumo lygis. Tačiau tarp jų nėra kurčnebylių, aklųjų ar negalinčių vaikščioti. Negalią turintys darbuotojai dirba kone visuose bendrovėse padaliniuose – tiek administracijoje, tiek parduotuvėse. Nuo 2009 m. įdarbinti devyni negalią turintys darbuotojai, penki iš jų – šiemet.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų