- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad Vyriausybė turėtų konsultuotis su socialiniais partneriais, spręsdama dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo.
Tai jis kalbėjo antradienį, ES lyderiams patvirtinus naują atsigavimo fondą ir 2021-2027 metų ES biudžetą.
„Norisi, kad būtų išgirsti visi sektoriai, ne vien pramonė, kad būtų konsultuojamasi su socialiniais partneriais, ne viską nuspręsti už kabineto durų ministerijose“, – BNS sakė V. Janulevičius.
„Iš to ir kyla nesutarimai, priešpriešos, skundai ir tada mes galime ir neįsisavinti tų pinigų arba nenukreipti jų tinkama linkme. Kuo daugiau konsultacijų, tuo tai duotų daugiau galimybių pačiai Lietuvai pasirinkti tą kelią. Diskusijos turi būti su visais“, – svarstė jis.
Anot jo, Lietuva turi pasimokyti iš klaidų, kai procesai buvo delsiami, o pinigai galiausiai nukeliaudavo ne ten, kur reikia.
„Mes praeityje turėjome daug praktikos, kai yra didelės sumos, yra praleidžiama pusė laikotarpio, nesusitvarkoma su paraiškomis, o paskui bandoma padaryti paskutinę minutę ir tos investicijos ne visada pakliūva į teisingą kryptį, kuriančią pridėtinę vertę“, – sakė pramonininkų vadovas.
Jis pabrėžia, kad bene svarbiausias dalykas vystantis pramonei yra jos skaitmenizacija, todėl ES orientacija šia kryptimi yra sveikintina.
„Reikia kuo greičiau skaitmenizuoti tradicinę apdirbamąją pramonę į kuriančią aukštesnę pridėtinę vertę. Tai yra produktas, kuris nuo pradžių iki pabaigos yra sukurtas čia, jis turi brendą, už ką mokami papildomi pinigai iš galutinio vartotojo“, – sakė V. Janulevičius.
Anot jo, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog dabar yra unikalios sąlygos pasiskolinti pinigus, o tai yra itin aktualu Lietuvai.
„Jeigu mes būsime autsaideris su kapitalo prieiga, tai faktas, kad mes būsime autsaideriai lygiai taip pat pramonėje ir kitose srityse, nes be pinigų verslas negali sukurti pridėtinės vertės“, – sakė LPK prezidentas.
„Čia yra galimybė šiandien turėti nebrangius finansus, išsilyginti ir bandyti pavyti senasias Europos šalis, nes mes esame lankstūs, nedidelė šalis, galinti greitai persiorientuoti“, – pridūrė jis.
Po kelias dienas trukusių derybų ES vadovai antradienio rytą susitarė dėl naujos ilgalaikės finansinės perspektyvos ir ES Atsigavimo fondo.
Iš šio 750 mlrd. fondo, kuris bus suformuotas Europos Komisijai pasiskolinus pinigus rinkose, Lietuvai teko 2,4 mlrd. eurų negrąžintinos paramos, dar 3 mlrd. eurų šalis galės gauti paskolomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES1
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų3
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus4
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą5
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...