„Išlaidos šildymui priklauso nuo trijų dalykų: šilumos kainos, šilumos suvartojimo ir klimato sąlygų. Visa tai lemia sąskaitų dydį. Šilumos tiekėjai atsako tik už pirmąjį komponentą - šilumos kainą, ir tik apie tai galime kalbėti. Statistika yra labai akivaizdi, kad tiek biokuras, tiek gamtinės dujos pabrango apie trečdalį, ir tai negali neatsiliepti šilumos kainoms. Bet tik kainoms.

Jeigu bus šilta žiema, tai šilumos mažiau reikės, ir atitinkamai sąskaitos bus mažesnės. Bet jeigu žiūrėtume tik į šilumos kainą, tai taip - ji apie 10 proc. turi augti, lyginant su praėjusiais metais, pagal tas kainas biokuro, už kurias mes perkame biokurą ir kurios bus įskaičiuotos į šilumos kainą artimiausiais mėnesiais“, - LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo V. Lukoševičius.

Asociacijos vadovo teigimu, daugiausiai dėl šildymo sąskaitų skundžiasi žmonės, kurie gyvena „bloguose“ - energetiškai neefektyviuose namuose.

„Šilumos suvartojimas atskiruose namuose skiriasi iki 8 kartų. Tie, kurie suvartoja 6 kartus mažiau šilumos nei blogiausi namai, tai jiems tos sąskaitos nerūpi. Vyriausybė, dėliodama prioritetus, turėtų atsižvelgti į tai, kas galėtų sutaupyti tą šilumą, ir pradėti nuo tų pačių blogiausių namų, kur sąskaitos - po 100 eurų per mėnesį. Deja, tai sunku, sudėtinga, renovacija vyksta labai lėtai“, - sakė V. Lukoševičius.

Šilumos suvartojimas atskiruose namuose skiriasi iki 8 kartų.

Pasak jo, ministro pirmininko minėtas galimas kišimasis į biokuro kainų peripetijas būtų sveikintinas, nes apie pusę miškų priklauso valstybei. Valstybinių miškų urėdija (VMU) dabar - labai pajėgi įmonė, kuri galėtų didesniais mastais tiekti žaliavą arba pati gaminti biokurą ir tiekti į rinką.

„Tai galingas įrankis paveikti biokuro kainas“, - „Ryto garsuose“ kalbėjo V. Lukoševičius.

Vis dėlto, pabrėžė jis, kainų - ypač biokuro - šuolis išryškėjo tik vasaros pabaigoje, ir valdžios noras stabilizuoti kainas pastebimas, tačiau fiziškai per trumpą laiką - sunkiai įmanomas.

„Reikia ne tik papildomų teisės aktų, bet ir sukurti papildomą infrastruktūrą, techniką nupirkti, tai užima laiko. Taigi vargu ar šiam šildymo sezonui galima ką padaryti realiai, bet kitam šildymo sezonui tikrai reikia įdėti daug pastangų“, - teigė Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę vykusiame Seimo Energetikos komisijos posėdyje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Inga Žilienė sakė, jog šį rudenį biokuras ir gamtinės dujos bus trečdaliu brangesni nei praėjusių metų rudenį.

Biokuro brangimas gali maždaug iki 10 proc. pabranginti bendrą šilumos kainą.

VKEKK vadovės teigimu, komisijos galios stabdyti kainų augimą ribotos.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusią savaitę sakė, kad VMU, prireikus, tieks reikalingas bioatliekas, kad šildymo kainos nekiltų.

„VMU dalyvaus intervencijoje, jeigu reikės tiekti tiek biokurą, tieks tas bioatliekas, kurios lieka nuo miško kirtimo. Energetikos ministerija irgi pasiryžusi padėti rasti sprendimus, kaip būtų biokuro katilai pritaikyti žaliavos, likusios nuo miško kirtimo, deginimui“, - teigė Vyriausybės vadovas.

Premjeras taip pat sakė, kad Vyriausybė ieško ir kitų alternatyvių sprendimų, „kad nebūtų prielaidų biokuro ir šildymo kainoms kilti“, tačiau jie, pasak S. Skvernelio, bus pristatyti vėliau.