Nuo sausio 1 iki 14 dienos Lietuvoje įsteigta 1221 mažoji bendrija – 1,6 karto daugiau nei pernai tuo pat metu (761), BNS pranešė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad žmonės renkasi mažąją bendriją dėl mokestinių pokyčių.
„Individualioje veikloje kardinaliai pasikeitė tos veiklos pajamų apmokestinimas. Kai apmokestinamosios pajamos perkopia 35 tūkst. eurų, tas apmokestinimas kardinaliai pasikeitė. Tai viena priežastis“, – BNS teigė D. Čibirienė.
„Kita priežastis – individualios veiklos pajamos yra sumuojamos kartu su kitomis pajamomis dėl progresyvaus gyventojų pajamų mokesčio tarifo taikymo. Gali būti, kad individualios veiklos pajamos yra nedidelės, tačiau jas susumavus su darbo užmokesčio pajamomis ar su daikto pardavimo pajamomis, gaunasi, kad bendras krepšelio mokesčio tarifas didėja“, – aiškino mokesčių ekspertė.
Be to, anot D. Čibirienės, mažoji bendrija suteikia daugiau lankstumo mokant mokesčius.
„Tampa patrauklu rinktis juridinę verslo formą, kurioje žmogus gali pats nuspręsti, kada mokės mokesčius. (...) Jeigu aš nenoriu išsiimti iš mažosios bendrijos pinigų, noriu investuoti į tą veiklą, kiek uždirbau, tada mažoji bendrija yra geresnis pasirinkimas. Nes individualios veiklos atveju, kiek gavai pinigų, iš karto ir moki mokesčius, o juridinio asmens atveju uždirbai, investavai ir nemoki mokesčių“, – kalbėjo Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.
Jos teigimu, iš mažosios bendrijos pasiimti pinigų galima trimis būdais: dividendais, kuriems taikomas 15 proc. GPM, pagal civilinę paslaugų sutartį bei kaip išmokas saviems poreikiams.
D. Čibirienė pabrėžė, jog asmuo gali išsimokėti, pavyzdžiui, iki 12 vidutinių darbo užmokesčių sumą pagal civilinę paslaugų sutartį sumokant 15 proc. pajamų mokesčio, o likusią dalį – dividendais, kurie nėra sumuojami su kitomis pajamomis.
D. Čibirienė sako, kad individualią veiklą toliau tęs tik žmonės, kuriems tai bus šalutinė veikla: „Greičiausiai individualią veiklą pagal pažymą vykdys tie, kuriems ji yra beveik atsitiktinė, kuri yra nedidelių pajamų individuali veikla.“
Mažąsias bendrijas kurti skatina mažesni mokesčiai, lengvatos
Mažąją bendriją „Darnavita“ metų pradžioje įsteigusi dietistė Kristina Misiuvienė, konsultuojanti žmones sveikatingumo, mitybos klausimais, iki šių metų pradžios dirbo pagal individualios veiklos pažymą. Ji paaiškino, kad tokį sprendimą priėmė dėl didesnio individualios veiklos apmokestinimo.
„Dirbi, galvoji, kaip uždirbt pinigus, ir atiduoti didžiąją dalį kažkaip nelabai norisi. (...) Valstybei neužtenka, nori dar daugiau, dėl to ir darai sprendimus“, – BNS teigė K. Misiuvienė.
Ji pabrėžė, kad sužinojusi apie pakeitimus paskaičiavo, kiek papildomai turėtų sumokėti mokesčių: „Procentus (naujų mokesčių tarifus – BNS) skelbė visur, tu primeti, kiek turėsi mokėti, kai ateis deklaracijos. Mašiną gali nusipirkt už tuos pinigus, kuriuos atiduodi valstybei.“
Verslininkė pridūrė, kad įkurti mažąją bendriją paskatino ir lengvata – dvejus metus nereikės mokėti pelno mokesčio.
„Mažąją bendriją pasirinkau dar ir dėl to, kad ją įsteigus dvejus metus aš pelno mokesčio nemokėsiu. O per dvejus metus vėl matysim, kas čia keisis su tais mokesčiais ir vėl tada priimsiu (sprendimus – BNS)“, – kalbėjo K. Misiuvienė.
Dėl tų pačių priežasčių mažąją bendriją „Simrutis“ praėjusią savaitę įsteigė ir Simas Rajinčius, užsiimantis saulės elektrinių montavimu: „Ekonomiškai labiau apsimoka.(...) Pasitarus su juristais buvo priimtas sprendimas, kad geriau pereiti į mažąją bendriją.“
Jis BNS pridūrė, kad apytiksliais skaičiavimais, dabar mokesčių sumokės mažiau.
„Plius minus primečiau ir gausis kažkiek sutaupyti. Mažoji bendrija turi savo pliusų. Jeigu tampi pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, tai automatiškai gali ir PVM susigrąžinti nuo kai kurių prekių ar parduotų paslaugų. (...) Valstybė sudarė geresnes sąlygas smulkiajam verslui augti“, – BNS kalbėjo S. Rajinčius.
D. Čibirienė: mažųjų bendrijų savininkai gali tapti išmokų prašytojais
D. Čibirienės įsitikimu, individualios veiklos formos atsisakymas bei mažųjų bendrijų steigimas gali neigiamai atsiliepti valstybei, nes dirbantys individualiai moka įmokas „Sodrai“ ir senatvėje neprašys valstybės paramos. Tuo metu įsteigęs mažąją bendriją žmogus gali ir nemokėti „Sodrai“, todėl yra potencialus išmokų prašytojas.
„(Dirbantis individualiai – BNS) turi draudimą ir senatvės atveju jisai neprašys iš valstybės pašalpos ar išmokos, nes jisai yra socialiai remtinas“, – BNS teigė mokesčių ekspertė.
„Asmuo mažojoje bendrijoje gali būti 20 metų ir nesukaupti nei vieno mėnesio pensinio stažo, nes jis neišsiėmė iš mažosios bendrijos lėšų, kurios vadinamos saviems poreikiams, nuo kurių mokamos įmokos „Sodrai“, o išėmė tiktai dividendus arba pajamas pagal civilinę paslaugų sutartį. Tada, kai ateina pensinis amžius, kreipiasi į valstybę: aš negaunu pensijos, aš socialiai remtinas. Tada valstybė jam moka išmokas“, – kalbėjo D. Čibirienė.
Be to, anot D. Čibirienės, valstybei lengviau išieškoti skolas iš žmogaus, kuris dirba individualiai, nei iš, tarkime, bankrutavusios mažosios bendrijos savininko.
„Yra lengvesnis išieškojimas skolų ir nesumokėtų mokesčių iš gyventojo, negu iš juridinio asmens. Gyventojui bankrutuoti yra sunkiau. Mažajai bendrijai bankrutuoti tikrai nėra sudėtinga ir jos bankroto atveju, kai liks nesumokėti mokesčiai, (skolas – BNS) tik tam tikrais išimtiniais atvejais galima perkelti gyventojui. Valstybė tiesiog nesurinks mokesčių“, – kalbėjo D. Čibrienė.
„Tas individualios veiklos keitimas į juridinį asmenį ir sukūrimas tokios mokestinės sistemos, kad motyvuotų gyventojus tai daryti, ekonomikai labai kenkia“, – pridūrė ji.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas individualiai dirbančiųjų pajamoms iki 42,5 tūkst. eurų nuo šių metų taikomas 20 proc. tarifas, o virš 42,5 tūkst. eurų – 20, 25 ir 32 proc. tarifai, priklausomai nuo bendro pajamų dydžio. Pajamoms iki 20 tūkst. eurų taikomas 15 proc. mokesčio kreditas.
Pagal naują tvarką sumuojamos visos metinės pajamos ir priklausomai nuo jų taikomi skirtingi tarifai: iki 36 VDU (maždaug 87 tūkst. eurų per metus arba iki 7,2 tūkst. eurų per mėnesį) – 20 proc. tarifas, nuo 36 iki 60 VDU (atitinkamai iki 145,7 tūkst. ir 12,7 tūkst. eurų) – 25 proc., o virš 60 VDU (atitinkamai 145,7 tūkst. ir 12,7 tūkst. eurų) – 32 proc. tarifas.
Naujausi komentarai