Vartotojų pasitikėjimo rodiklis liepą, palyginti su birželio mėnesiu, sumažėjo trimis procentiniais punktais iki minus 14-os, pranešė Statistikos departamentas.

Pasitikėjimo mažėjimą lėmė pablogėjusios šalies ekonominės padėties perspektyvų vertinimas, teigiama Statistikos departamento pranešime.

Liepos mėnesį 15 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 22 proc. - kad pablogėjo, 63 proc. - kad nepasikeitė (birželį - atitinkamai 14, 22 ir 64 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 17 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji pagerės, 24 proc. manė, kad pablogės, o 56 proc. prognozavo, kad jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis (prieš mėnesį - atitinkamai 20, 23 ir 53 proc.).

Vertindami šalies ekonominę padėtį, liepą 25 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 27 proc. - kad pablogėjo, 47 proc. - kad nepasikeitė (birželio mėnesį - atitinkamai 26, 25 ir 49 proc.). Žvelgdami į ateitį, 27 proc. gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, po 35 proc. - kad pablogės arba išliks tokia pati (birželį - atitinkamai 30, 28 ir 38 proc.).

Liepos mėnesį 18 proc. gyventojų tikėjosi artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, o 37 proc. prognozavo, kad jis augs (prieš mėnesį - atitinkamai 19 ir 35 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių tikėjosi 32 proc. gyventojų, 28 proc. gyventojų teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti per artimiausius metus (birželį - atitinkamai 34 ir 28 proc.)

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime liepos mėnesį skyrėsi 2 procentiniais punktais: mieste jis buvo minus 13, o kaime - minus 15. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimorodiklis sumažėjo 5 punktais, o kaime - padidėjo 1 procentiniu punktu.