Energetika

Vėjo centai

Vėjo elektrinės gamina energiją, kurios dar neprireikė

Šis jėgainių parkas nenaudojamas.

Daugiau kaip per dešimt kilometrų matosi naujausios pajūrio panoramos puošmenos - netoli Vydmantų kaimo iškilusios didingos vėjo elektrinės – skriejantys sparnai. Tikrasis nepaprastai įspūdingos, šimto metrų aukščio plieno konstrukcijos vaizdas atsiveria tik atsidūrus greta jos. Atsirėmęs į tvirtą gelžbetoninį pamatą, dangun šauna apskritas, aukštyn smailėjantis mėlsvo stiebo korpusas, o pačioje jo viršūnėje, virš gondolos, be perstojo sukasi vėjo gūsių genama sparnuotė.

Pasak įspūdingo inžinerinio įrenginio papėdėje mus pasitikusio Palangos mokslinės projektavimo ir montavimo firmos „Aras“ vadovo Vladimiro Trutnevio, ši jėgainė neteršia aplinkos šiluminėms elektrinėms būdingais anglies ir azoto oksidais, kuro pelenais, kitomis kenksmingomis medžiagomis. Ji netrikdo ir paukščių giesmininkų, nes dažnokai čia pasigirsta vieversių čiulbėjimas, oriai vaikštinėja gandrai, peliauja vanagai.

Nesiskundžia ir vietiniai žmonės. Pagal jėgainės sparnus jie orientuojasi, kokia vėjo kryptis ir greitis, o sunerimsta tik tuomet, kai sparnai sustoja. Bet tokie atvejai labai reti ir trunka neilgai. Prie pasikeitusių gamtos sąlygų prisitaiko pati 44 metrų skersmens sparnuotė. Kai vėjas sustiprėja arba jo stinga, sparnai pasisuka apie savo ašį taip, kad iš esamo vėjo stiprumo būtų gaunama maksimali energija.

Statė su vokiečiais

Ši vėjo elektrinė pradėjo tiekti elektros energiją praėjusios vasaros pradžioje. Ji buvo įrengta Lietuvos ir Vokietijos bendros įmonės UAB „ Dalis gero“ pastangomis ir lėšomis bei vieno vokiečių banko kredito pagalba. O jėgainės statybos idėja buvo subrandinta prieš keletą metų užsimezgusios Magdeburgo ir Kaišiadorių vyskupysčių draugystės dėka. Buvo įgyvendintas pirmosios Lietuvoje parodomosios pramoninės vėjo elektrinės projektas.

Kaip sakė Vladimiras Trutnevis, nuo pradžios prižiūrėjęs šio objekto projektavimą ir statybą, šiai elektrinei statyti, atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalių patirtį, parinkta iš toli matoma vieta su patogiu privažiavimu energetikams ir smalsuoliams, detaliai įvertintas galimas jos poveikis aplinkai. Statybos darbų projektą paruošė UAB „Ekoprojektas“, pamato konstrukcijų projektą patikrino ir ekspertizę atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai. Vėjo elektrinės pamatą įrengė Palangos UAB „Plienas“, kelią ir montavimo aikštelę – Kretingos UAB „Damba“, elektrotechnikos montavimo darbus atliko Klaipėdos UAB „Voltas“. Montuotojams iš Vokietijos talkino mobilūs šios šalies 130 ir 500 tonų keliamosios galios kranai, galintys pasiekti 120 metrų aukštį. Pajėgiausias iš jų kėlimo įrenginys taip pat buvo atplukdytas iš Vokietijos, nes tokių galingų nėra nei Lietuvoje, nei gretimose valstybėse.

Jėgainė buvo sumontuota iš atskirų Vokietijos „Enercon“ kompanijos įmonėse pagamintų ir laivu į Klaipėdos uostą atplukdytų metalo konstrukcijų per pusketvirtos dienos.

15 metrų skersmens pamatas įgilintas į žemę iki 2,5 metro. Į jį sudėta 17 tonų armatūros ir 200 kubinių metrų betono. Varžtais sujungtos visos keturios 21 ir 13 metrų ilgio sekcijos. Viršutinė gondola, kurioje įtaisytas elektros srovės gamybos generatorius, sveria 29 tonas, sparnai pagaminti iš stiklo plastiko ir kompozicinių dervų.

Apatinėje stiebo dalyje įrengta patalpa, kurioje puikiai veikia jėgainės kompiuterizuoto valdymo ir darbo kontrolės aparatūra. O pasienyje įtvirtinti laiptai, leidžiantys darbuotojams pakilti iki stiebo viršaus.

Greta vėjo elektrinės esančioje nedidelėje talpoje sumontuoti energijos apskaitos prietaisai. Jėgainė kabeliais sujungta su 10 kV Lietuvos energetinės sistemos oro linija, kuria pagaminta energija patenka vartotojams.

Per pirmuosius penkis darbo mėnesius 600 kW galingumo jėgainė pagamino daugiau kaip pusę milijono kWh valstybės dotuojamos elektros energijos, kuri superkama po 22 centus už kilovatvalandę. Bet vasaros mėnesiai nėra palankūs jos gamybai. Manoma, kad rudenį ir žiemą, kai sustiprės vėjai, šie rodikliai bus kur kas geresni. Jei gerai seksis šios elektrinės eksploatacija, specialisto nuomone, 3 milijonus litų kainavusi jėgainė atsipirks per dvylika metų. Dar tiek pat laiko jis dirbs pelningai.

“Malūnai” stovi be naudos

Pasak Vladimiro Trutnevio, greta Klaipėdos – Palangos automagistralės stovi šešios didesnio galingumo jėgainės, kurias įrengė Kauno energetikos remonto bendrovės įsteigta bendra Lietuvos ir Danijos įmonė BNE. Vienos tokios mini elektrinės galingumas – 900 kW. Tačiau šių jėgainių sparnuotės nesisuka, nes bendrovė neturi kur dėti pagamintos energijos. Dėl nežinomų priežasčių kauniečiai nedalyvavo Lietuvos energijos skelbtame konkurse, kuriame buvo išdalytos valstybės dotuojamos energijos gamybos kvotos ir prisijungimo prie Energetinės sistemos tinklų vietos.

Tuo tarpu kita Lietuvos bendrovė UAB „Vėjų spektras“, bendradarbiaudama su vokiečių kompanija „Enercon“, laimėjo konkursą ir įgijo teisę tarp Vydmantų ir Rūdaičių gyvenviečių statyti septyniolika (kiekviena 2000 kW galingumo) vėjo elektrinių. Kitoje Vydmantų pusėje įrengtas aukštas baltai raudonas stiebas su vėjo greičio davikliais, kurie siunčia vėjo stiprumo rodiklius į Vokietiją. Po metų, kai bus nustatyti vėjų stiprumo metiniai duomenys, prasidės šio jėgainių parko statybos darbai. Viena jo dalis bus išdėstyta greta šio stiebo, kita – atokesnėje vietovėje.

Konkursą laimėjo ir ISC „Achema hidrostotys“. Ji vėjo elektrines statys Kretingos rajone prie Skuodo rajono ribos.

Taigi Lietuvos energetinės sistemos 110 kV įtampos elektros perdavimo linijos Klaipėda- Tauralaukis – Palanga – Šventoji – Būtingė – Lenkimai – Skuodas- Mažeikiai galimybės priimti vėjo elektrinių gaminamą energiją jau išnaudotos. Todėl naujų vėjo jėgainių statyba teritorijoje nuo Klaipėdos iki Palangos pristabdyta.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvą 2001/77/EC Lietuva įsipareigojo iki 2010 metų iš atsinaujinančių ir atliekinės energijos išteklių pagaminti 7 proc. visos pagaminamos elektros energijos. Nustatyta, kad vėjo energijos naudojimas yra realiausias iš visų kitų išteklių, todėl pasiekti ES direktyvos ribą tikimasi tokių elektrinių pagalba.

Vėjo elektrinių statytojams Lietuvos Vyriausybė numatė, kad iki 2010 metų šalyje bus išduota leidimų statyti vėjo elektrines bendrai 170 MW galiai. Siekiant, kad vėjo elektrinių pagaminta elektros energija būtų superkama pagal lengvatinį 22 ct už kWh ( kilovatvalandę) tarifą, vėjo elektrines galima stayti ne bet kur, o nutarime nustatytose zonose. Šiam tikslui AB „Lietuvos energija“ organizuoja sepcialius konkursus ir norinčių juose dalyvauti yra daug.

Manoma, kad ir mažesnio galingumo vėjo malūnus saviems poreikiams tenkinti galėtų pasistatyti Lietuvos ūkininkai. Kai kurie iš jų jau sprendžia šias problemas. Tačiau apmaudu, kad gudručiai verslininkai pradėjo jiems piršti išmontuotas pasenusias, menko efektyvumo vėjo jėgaines iš Danijos ir kitų šalių, kurios, specialisto nuomone, neduos laukiamo efekto. Vladimiras Trutnevis yra gerai susipažinęs su Europos Sąjungos šalių vėjo energetika, todėl jis teigia, kad vokiečių kompanijos „Enercon“ vėjo elektrinės yra pažangesnės ir efektyvesnės, o pirmoji Lietuvos pramoninė elektrinė yra puikus pavyzdys, kaip reikia kurti šalies vėjo jėgainių parkus. Ji per dieną pagamina daugiau energijos negu reikia visiems Vydmantų kaimo gyventojų poreikiams.