Nors ir skelbia viešas deklaracijas, bankai ieškoti išeičių su verslu nelinkę. Įmonėms atstovaujantys teisininkai teigia, kad bankai veikia naudodamiesi savo galia, o į kampą įspraustiems verslininkams teisybės lieka ieškoti teisme.

Laukia teismų maratono

Nors bankai šiuo metu dažnai pabrėžia, kad jie itin rūpinasi santykiais su klientais ir beveik visais atvejais yra pasirengę ieškoti abiem pusėms naudingų išeičių, verslininkų atstovai pasakoja kitokias istorijas. Advokatų kontoros "Devyžis ir partneriai WILL" advokatai 2010-uosius vadina bankų ir verslo teismų maratono metais.

"Praėjusiais metais stebėjome verslo įmonių bylų prieš bankus gausėjimą. Tendencijos rodo, kad šiemet bylų bus dar daugiau, nes bankų politika išlieka labai griežta, jie naudojasi savo dominuojama padėtimi, o verslo kantrybė išseko", – vakar surengtoje konferencijoje kalbėjo kontoros advokatas Paulius Docka.

Teisininkas pastebėjo, kad praėjusių metų pabaigoje bendras įmonių pradelstų skolų portfelis sudarė apie 2,9 mlrd. litų, pateiktų turto areštų skaičius pasiekė pusšešto tūkstančio. Pavyzdžiui, per 2007 m. buvo įregistruoti vos 778 turto areštai, o per 2008 m. – beveik 1,9 tūkst.

"Akivaizdu, kad bankai tapo gerokai aktyvesni 2009-aisiais prisiteisdami skolas iš skolininkų ir perimdami jų turtą, o šių rodiklių augimas nuo 2007 m. yra tiesiog stulbinantis – septyni kartai", – apibendrino P.Docka.

Kaltės prisiimti nelinkę

Teisininkai taip pat tvirtina, kad bankai nelinkę pripažinti padarytų klaidų ir reikalauja, kad visą atsakomybę iš esmės prisiimtų verslas.

"Pasiklausius bankų klientų pasakojimų, atrodo, kad bankai net nebando analizuoti ir aiškintis tikrųjų verslo nesėkmės priežasčių – tai galėtų padėti suteikti efektyvią pagalbą gyvybingam verslui, nors ir turinčiam sunkumų, atsijoti tikrai neperspektyvias įmones ir ateityje pačiam bankui nekartoti klaidų bendradarbiaujant su verslu", – pasakojo advokatas Marius Devyžis.

Pasak jo, bankai taip pat nelinkę pripažinti, kad suteikdami paskolą patys netinkamai ar nepakankamai įvertino tokį verslą, jo perspektyvas, neužtikrino efektyvios jo veiklos kontrolės.

Verslas kontraatakuoja

Kontoros "Devyžis ir partneriai WILL" advokatai tiksliai negalėjo pasakyti, kiek šalies įmonių į keblią padėtį pateko dėl bankų veiksmų, tačiau kas penktas jų klientas verslininkas susiduria su tokiais rūpesčiais.

Tiesa, tai, kad vis daugiau verslininkų ryžtasi ginčyti bankininkų veiksmus, rodo ir Nacionalinės teismų administracijos pateikiami duomenys. Dėl kreditavimo šalies teismuose pernai nagrinėta 171 byla, per 2008-uosius – 66 bylos, dėl faktoringo praėjusiais metais nagrinėtos 7 bylos, per 2008-uosius – 2 bylos.

"Ši statistika rodo, kad bankai yra peržengę Rubikoną ir tikrai smarkiai konfliktuoja su verslu. 2010 m. bankai susidurs su atgaline reakcija, kai verslas ims ginčyti bankų priimamus sprendimus", – prognozavo P.Docka.

Pasak teisininko, verslininkai bandys ginčyti vienašališkus bankų veiksmus, požiūrį į verslą iš jėgos pozicijos ir dėl santykių skaidrumo trūkumo.

Sąlygas galima ginčyti

Nors teisininkai sutinka, kad ir patys verslininkai prieš trejus ketverius metus sudarydami sutartis su bankais ne visuomet į jas įsigilindavo, vis dėlto jose nurodytos sąlygos nėra neginčijamos.

"Jeigu sąlygos yra ir jos nelygiavertės, diskriminacinės, tai negali būti taip, kad pabaksnojo bankas į sutarties sąlygą, ir viskas tuo baigėsi. Reikia suprasti, kad jei yra tų sąlygų, tai galima dėl jų susitarti iš naujo, jei neįmanoma paprastai, įmanoma teisminiu būdu", – sakė P.Docka.

Kalbėti apie tai, kuo baigiasi verslininkų ir bankininkų santykių aiškinimasis teisme, dar anksti, mat didžioji dalis tokių bylų pradėtos nagrinėti palyginti neseniai.