Dauguma Lietuvos bendrovių pritaria, kad būtų įvestas euras, – 84 proc. didžiųjų įmonių vadovų mano, jog tai būtų naudinga, o 13 proc. bendros Europos valiutos nenori.

51 proc. apklaustųjų bendrą ES valiutą įsivesti norėtų artimiausiu metu, 45 proc. – sulaukti tinkamo laiko. Tai rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atliktas tyrimas.

"Galima sakyti, kad didžioji gamintojų dalis palaiko euro įvedimą, tik klausimas natūraliai kyla, kada tą eurą įsivesti, ir čia nuomonės nebuvo tokios vienodos. Mūsų apklausose atspindėjo, kad 45 proc. apklaustų įmonių parodė, kad geriau įsivesti eurą, kai bus pažabota euro krizė", – spaudos konferencijoje vakar teigė LPK prezidentas Robertas Dargis.

Trys ketvirtadaliai apklaustų įmonių vadovų mano, kad euro įvedimas produkcijos kainų nepakeis.

"Trys ketvirtadaliai vadovų mano, kad kainos nesikeis, ir tai galima suprasti, nes litas yra pririštas prie euro", – sakė R.Dargis.

Anot jo, atlyginimai dėl euro nedidės, tačiau didės dėl gamybos augimo ir kitų priežasčių.

Remiantis apklausa, verslas optimistiškai nusiteikęs dėl euro naudos ilgalaikiu laikotarpiu – 79 proc. respondentų mano, kad nauja valiuta atneš valstybei daugiau naudos nei žalos.

"Euro įvedimas turės du akivaizdžius pranašumus. Pirmas pranašumas – transakcijų išlaidų sumažinimas. Kaip rodo Lietuvos banko duomenys, kasmet išleidžiama iki 100 mln. litų transakcijoms. Antrasis – galima gauti paskolas lengvatinėmis palūkanomis", – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Tačiau jis sakė, kad euras nėra stebuklingas daiktas, kuris iš karto atpigins šalies skolinimosi kainas, – tam reikės ir valdžios pastangų, ir reformų.

DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka tvirtino, kad 70 proc. privačiojo sektoriaus paskolų yra paimta eurais.

"Apie 70 proc. viso privačiojo sektoriaus paskolų yra paimta eurais. Tai reiškia, kad mes susižadėjom su euru ne tik įstodami į ES, bet ir darydami finansinius sprendimus", – teigė J.Rojaka.

Pasak jos, euro įvedimas ne visada sukelia infliaciją.

"Pavyzdžiui, 2008 m., kai eurą įsivedė Slovėnija, euro zonos ir ne euro zonos valstybės patyrė didesnę infliaciją. Bet 2009 m., kai eurą įsivedė Malta, euro poveikio infliacijai beveik nebuvo. Pernai Estijoje kainų šoktelėjimas daugeliu atveju buvo labiau susijęs su žaliavų kainų augimu negu su euro įvedimu", – sakė DNB banko ekonomistė.

Apklausoje dalyvavo 130 didžiųjų šalies įmonių vadovų.