„Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka atnaujintų daugiabučių auditą – jo metu vertinami renovuoti namai, po kurių atnaujinimo yra praėjęs bent vienas šildymo sezonas. Naujausio audito ataskaita rodo, kad daugiau kaip pusėje iš 500 vertintų atnaujintų daugiabučių po renovacijos sutaupoma nuo 50 iki 70 procentų šilumos energijos, o net 11 proc. renovuotų namų sutaupė nuo 70 iki 87 procentų šilumos, kai tuo tarpu žemiausia sutaupymo privaloma riba yra 40 procentų“, – sako BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas.

Po renovacijos žmonės gyvena šiltai ir kokybiškai, nepatirdami ženklių papildomų išlaidų, nes renovacijos metu įgyvendintų energinį efektyvumą didinančių priemonių kainą kompensuoja sumažėjusios sąskaitos už šildymą, o mažiau pasiturintiems gyventojams valstybė apmoka visas renovacijos projekto rengimo išlaidas, kreditą bei palūkanas. Be to, nekilnojamojo turto vertintojų skaičiavimu, būstas atnaujintame name pabrangsta mažiausiai 10 procentų. Dar vienas renovacijos privalumas – atnaujinti daugiabučiai keičia miestų ir miestelių estetinį vaizdą, puošia aplinką.

Naujausio audito ataskaita rodo, kad daugiau kaip pusėje iš 500 vertintų atnaujintų daugiabučių po renovacijos sutaupoma nuo 50 iki 70 procentų šilumos energijos.

Ekonomistų teigimu, konkrečiais skaičiais, kiek renovacija prisideda prie šalies bendrojo vidaus produkto kilimo, išreikšti šiandien dar negalime, bet nėra abejonių, kad tai pozityviai prisideda prie BVP plėtros ir nedarbo lygio mažėjimo. Vienas iš tiesioginių renovacijos privalumų – skatinamas statybų sektorius ir statybinių medžiagų pramonė. Be to, tai turi įtakos vartojimui, nes renovacija leidžia žmonėms sutaupyti pinigų už šilumą ir skirti juos kitoms paslaugoms bei prekėms.

Dėmesys kokybei

Atnaujinant daugiabučius labai svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas bei skirti deramą dėmesį atliekamų darbų kokybei ir technologinių reikalavimų laikymuisi, nes antraip šiluma ir gyventojų pinigai gali būti išleisti tiesiog laukan.

„Nėra blogų statybinių medžiagų, bet yra netinkamų vienoms ar kitoms aplinkos sąlygoms. Tikslingiausia renovuojant namus Lietuvoje yra rinktis tokias, kurios įmirksta mažiausiai, nes mūsų šalis kartu su kitomis Šiaurės Europos valstybėmis patenka į didžiausio kritulių kiekio zoną. Todėl mūsų klimatinei zonai labiausiai tinka tinkuojamosios fasadų sistemos, naudojant termoizoliacinę medžiagą polistireninį putplastį, – sako statybų projektavimo ir priežiūros ekspertas Tomas Jatulis. – Žinoma, būtina sėkmingo apšiltinimo sėkmės sąlyga – technologiškai teisingai ir preciziškai atlikti apdailos darbai, kad būtų išvengta mikroplyšių“.

Tai, pasak specialisto, padeda išvengti ir permirkusių fasadų, ir su tuo susijusių vėlesnių problemų, pavyzdžiui, pelėsių susidarymo. Polistireninio putplasčio struktūrą sudaro uždaros oro poros, į kurias nepatenka drėgmė ir teršalai.  Net ilgam pamerkta į vandenį ši medžiaga gali įgerti drėgmės ne daugiau kaip 3 proc. savo tūrio, o toks vandens įgėris iš esmės nekeičia jos termoizoliacinių savybių.

Renovacijos tempai Lietuvoje ėmė spartėti 2013–2016 m. – tuo metu atnaujinta per 1500 daugiabučių, kuriuose gyvena apie 50 tūkst. šeimų,  2017–2020 m. planuojama kasmet modernizuoti dar po 500 tokių pastatų.