„Sodra“ jau turi duomenis apie visus darbuotojus, „Sodros“ sistemos, turi galimybę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie savarankiškai dirbančius. Taip pat per „Sodros“ sistemas kitoms institucijoms yra teikiami duomenys apie komandiruotus asmenis Lietuvoje“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Tokias Statybų įstatymo pataisas SADM Seimui teiks skubos tvarka, kadangi, kaip numato dar vasarą priimti įstatymo pakeitimai, kiekvienas statybų sektoriaus darbuotojas jau nuo kitų metų pradžios privalės turėti identifikacinį QR kodą, įrodantį, kad asmuo Lietuvoje dirba teisėtai.

SADM skaičiavimais, naujos duomenų bazės kūrimas kainuotų 1,3 mln. eurų, tuo tarpu „Sodros“ sistemai atnaujinti bei QR kodui ir mobiliosioms programėlėms sukurti pakaks 50 tūkst. eurų. Dar 11 tūkst. eurų pareikalautų Mokesčių mokėtojų registro pritaikymas.

„Buvo numatyta didesnė, platesnė, su daugiau funkcijų sistema, o mes šiame etape darome bazinius funkcionalumus. Kaip pavyzdys buvo planuota padaryti ir darbo apskaitos modulį. Nagrinėsime, ar tą vis dar aktualu daryti, bet pirmame etape pakanka 50 tūkst. eurų investicijos, kad spręstume nelegalaus darbo problemą“, – kalbėjo V. Šilinskas.

Parlamente jau priimtomis pataisomis siekiama mažinti šešėlį statybų sektoriuje – pasinaudodamos statybos darbuotojų identifikavimo informacine sistema kontroliuojančios institucijos galės identifikuoti neskaidriai statybose dirbančius asmenis.

Anot pataisų rengėjų, Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos kontrolės institucijos negali tiksliai nustatyti nelegalius darbuotojus samdančių rangovų, todėl jie išvengia atsakomybės.

SADM duomenimis, Lietuvoje statybų sektoriuje teisėtai dirba apie 95 tūkst. darbuotojų, iš jų 25 tūkst. – pagal verslo liudijimą ir 14 tūkst. – pagal veiklos pažymą. Tai sudaro apie 7 proc. visų socialiniu draudimo apdraustųjų fizinių asmenų Lietuvoje, tačiau statybų sektoriuje užfiksuojama daugiau kaip 50 proc. visų dirbusių nelegaliai (įskaitant nedeklaruotą darbą ar įdarbintus asmenis, nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos).

„Statybose nelegaliai dirbantys asmenys ne tik nesumoka mokesčių (skirtingais vertinimais, statybos srityje neapskaitoma 500-700 mln. Eur pajamų), bet ir gali būti išnaudojami. Apie 40 proc pažeidimų susiję su užsieniečių (dažniausiai Ukrainos piliečių) darbu. Jie atvyksta pasinaudodami beviziu režimu, tačiau rangovai nesudaro jokių sutarčių, nėra užtikrinamos tinkamos gyvenimo ir darbo sąlygos, nesuteikiama socialinė apsauga“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Ministerija tarp dažniausių piktnaudžiavimų statybų sektoriuje įvardija neteisingai ar visai neapskaitomas pajamas, nelegalų darbą, nedeklaruojamus objektus ir pajamas pagal verslo liudijimus.

Vasaros viduryje Seimo priimtuose teisės aktuose, kuriuos buvo parengusi ankstesnė Vyriausybė, buvo numatyta sukurti naują Skaidriai dirbančiojo asmens tapatybės identifikavimo sistemą. Sistemoje buvo planuota kaupti duomenis, susijusius su statybininko ID kodo turėtoju – fiziniu asmeniu, atliekančiu statybos darbus, tiek darbo sutarties pagrindu, tiek vykdant savarankišką veiklą, ir duomenys apie jo darbdavį.