Pinigai iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų skiriami Susisiekimo ministerijai, kuri savo ruožtu juos skirs šalies geležinkelių infrastruktūros išlaikymui.

Susisiekimo ministro atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė BNS pranešė, kad dabar skirta subsidija nebus vienintelė, nes prašoma suma yra 45 mln. eurų, be to, ji negalutinė ir dar gali kisti.

Ministerijos teigimu, kalio trąšų vežimo nutraukimas ir atsakomųjų Baltarusijos sankcijų taikymas krovinių vežimo geležinkeliais įmonei „LTG Cargo“ turės neigiamos įtakos „LTG Infra“ pajamoms.

Ministerija šiemet vasarį pranešė, jog su LTG derina sutartį, pagal kurią numatoma skirti paramą geležinkelių infrastruktūrai ir taip sumažinti nuostolius, kuriuos patiria „LTG Infra“, ir tuo pačiu išlaikyti patrauklius mokesčius verslui už jos naudojimą.

Buvęs LTG vadovas Mantas Bartuška yra sakęs, kad sustabdžius baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą bendrovei reikėtų apie 49 mln. eurų metinės valstybės subsidijos išlaikyti infrastruktūrą, kad augančios išlaidos nebūtų perkeltos klientams, kitaip reikėtų didinti tarifus. Anot jo, tokios subsidijos Europoje yra normali praktika.

Ministras Marius Skuodis anksčiau neatmetė galimybės, kad LTG praradimus valstybė kompensuotų ir atgaline data, nuo šių metų pradžios.

„Subsidija nebus mokama atgaline data. Vyriausybė šiandien nusprendė dėl 20 mln. eurų ir bus išmokėta“, – BNS sakė G. Vasiliauskaitė.

„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį, jis nutrauktas vasario 1-ąją, Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2023 metų pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų.

„LTG Cargo“ per metus perveždavo apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trašų.