Finansų ministerija savo siūlymą nepritarti iniciatyvai argumentavo tuo, kad lengvata maisto kainų nesumažintų, o valstybės biudžetas per metus netektų beveik trečdalio milijardo eurų pajamų.

„Nutarimu siūlome nepritarti Seimo narių iniciatyvai, nes nustačius tokią PVM lengvatą, per metus valstybės biudžetas netektų 337 mln. eurų, tai ženkli suma (...) Tai lems pajamų į biudžetą surinkimą“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Ministerija teigia, jog tam, kad būtų kompensuoti dėl lengvatinio PVM tarifo nustatymo susidarę valstybės biudžeto pajamų netekimai, maisto produktų vartojimas turėtų padidėti bent du kartus, o tai nėra tikėtina.

Ji neatsižvelgė ir į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymą svarstyti galimybę nuo 2020 metų nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams arba ekologiškiems ir pagal nacionalinę žemės ūkio bei maisto kokybės sistemą pagamintiems produktams – dėl to biudžeto netekimai sudarytų atitinkamai 127 mln. ir 13 mln. eurų.

„Žemės ūkio ministerija pateikė naują pasiūlymą, bet jis nesusijęs su konkrečių Seimo narių iniciatyva. Siūlome svarstyti atskirai, nors ir tai labai ženkliai lemtų valstybės biudžeto pajamas“, – posėdyje aiškino finansų viceministrė L. Maskaliovienė.

Finansų ministerijos teigimu, mažai tikėtina, kad sumažinus PVM tarifą ŽŪM siūlomiems maisto produktams sumažėtų jų kaina. Praktika rodanti, kad prekės, kurioms sumažinamas PVM tarifas, iš esmės nepinga, nes kiti nei mokestiniai veiksniai, pavyzdžiui, gamybos kaštai, prekybiniai antkainiai, tampa priežastimi išlaikyti iki PVM tarifo sumažinimo buvusią prekių kainą.

Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos seniūnas A. Palionis užregistravus pataisą teigė, kad ji turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir padės atpiginti maisto produktus. Parlamentarai PVM lengvatą siūlo taikyti visiems maisto produktams.

Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas Lietuvoje dabar taikomas tik vaistams, o 9 proc. – keleivių vežimui, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, pavyzdžiui, vadovėliams, enciklopedijoms ir žodynams, piešimo ir spalvinimo knygelėms, viešbučiams (iki 2022 metų pabaigos) ir centralizuotam šildymui.