Vertėjų paslaugos vestuvių ceremonijose vis paklausesnės, o ne itin populiarias kalbas mokantys vertėjai per dieną gali uždirbti tūkstantį litų, pažymi naujienų portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai. „Iš pradžių už vertimą žodžiu vestuvėse man sumokėdavo 600 litų, dabar užmokestis siekia tūkstantį. O užsakymų daugėja, matyt, lietuvaitės vis dažniau teka už užsieniečių“, – teigia italų kalbos vertėja Ramunė Bučniūtė.

Dauguma vertimų biurų siūlo vertimo vestuvėse paslaugas, ir kai kurių jų atstovai patvirtina, kad tokių paslaugų poreikis didžiuosiuose Lietuvos miestuose auga.

„Klientų, pageidaujančių bažnytinės vestuvių ceremonijos vertimo, pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau. Dažniausiai tenka versti iš/į vokiečių, prancūzų, italų kalbas“, – sako „Baltijos vertimų“ biuro Vilniuje atstovė Agnė Jočytė.

Tuo metu „AirV“ vertimų biuro atstovė Evelina Burneikytė teigia, kad biuras kur kas dažniau gauna užsakymų versti santuokai užsienyje reikalingus dokumentus, tačiau žodiniai vertimai ceremonijose nėra itin populiarūs.

„Užsienyje susituokti nusprendusiems žmonėms yra reikalingi notaro patvirtinti įvairių dokumentų vertimai. Taip pat į lietuvių kalbą verčiami užsienyje išduoti santuokos liudijimai. Kai jie patvirtinami notaro, sutuoktiniams išduodamas lietuviškas santuokos liudijimas. Ceremonijų vertimo užsakymų pasitaiko nedažnai. Paprastai klientai pageidauja vertimo iš ir į anglų kalbą“, – pažymi E. Burneikytė.

Su sutuoktiniais praleidžia visą dieną

Vertimų biurų atstovės tvirtina, kad versti vestuvių šventinėje puotoje, vykstančioje po oficialios ceremonijos, jų vertėjams paprastai netenka, o naujienų portalo LRT.lt kalbinta Ramunė vestuvėse darbuojasi visą dieną.

„Dažniausiai sutuoktinių porose italas būna jaunikis, atvyksta nemažai jo giminių, tad vertėjauti tenka netgi ir tarpusavyje bendraujant sutuoktinių artimiesiems. Kartais būna taip, kad jaunoji su jaunikiu nelabai susišneka tarpusavyje, tad tenka padėti ir jiems. Ant mano pečių gula daug darbo, nes tenka derinti organizacinius klausimus, padėti jauniesiems bei vestuvių dalyviams susišnekėti su šventės vedėjais, vestuvių organizatoriais. Jei įvyksta nesusikalbėjimas, kalta būnu aš“, – pasakoja R. Bučniūtė.

Neturėdama vertimo vestuvėse patirties Ramunė už visos dienos darbą pirmosiose kukliai paklausė, ar galėtų prašyti 200 litų. Tuomet vestuvių organizatorė jai pasiūlė 600. Vėliau, kadangi darbuotis Ramunei sekėsi puikiai, o apie jos darbą iš lūpų į lūpas pradėjo sklisti rekomendacijos, užmokestis augo ir pasiekė 1 tūkst. litų dydį.

„Užsakymų daugėja. Man net nebereikia niekaip reklamuotis, informacija eina iš lūpų į lūpas. Tačiau jei dar ir pasireklamuočiau, manau, užsakymų sulaukčiau daugiau. Juolab kad ir lietuvaitės vis dažniau vyrus iš Italijos į Lietuvą parsiveža“, – šypteli R. Bučniūtė.

Būtina suprasti priesaikos tekstą

Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčios rektorius Ričardas Doveika sako, kad jo praktikoje yra pasitaikiusios ne vienerios vestuvės, kuriose buvo samdomas vertėjas.

„Kadangi santuoką abu žmonės turi sudaryti sąmoningai, įsipareigoti ir savo kalba išreikšti santuokinę priesaiką, atsiranda vertėjo poreikis. Jei parapijoje dirba kunigai, mokantys reikiamas užsienio kalbas, ceremoniją su vertimu veda patys. Tačiau jei toje bažnyčioje, kurioje žmonės nori švęsti savo santuoką, nėra kunigo, mokančio reikalingą kalbą, tuomet yra samdomi vertėjai“, – pažymi R. Doveika.

Kunigo teigimu, tokios dvikalbės santuokos, kuomet prireikia vertėjo pagalbos, pasitaiko retai, tačiau jo paties praktikoje yra buvę ir tokių atvejų, kai ceremonijos tekstą tekto versti į gestų kalbą.

Paklaustas, ar vertėjavimas ceremonijos metu nesukelia nepatogumų, R. Doveika tikina, kad tikrai ne: kadangi visos santuokos apeigos iš anksto yra detaliai suplanuotos ir sutartos, jokių staigmenų nenutinka ir jokių nepatogumų nekyla.