Pažeidžiamiausios grupės

„Pernai [...] lenktynės su infliacija buvo gana sudėtingos, nebuvo lengvos. Net ir keletą kartų didinant pagrindines išmokas, jos labiau buvo skirtos infliacijos sukeltiems padariniams Lietuvos gyventojams amortizuoti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M. Navickienė.

„Tačiau kalbant apie šiuos metus [...] lenktynes turėtų laimėti Lietuvos žmonės, nes jų planuojamos pajamos 3–4 kartus viršys planuojamą infliaciją, todėl (didėjanti) gyventojų perkamoji galia turėtų pasijusti kiekvienam Lietuvos žmogui“, – pridūrė ministrė.

Pasak jos, augančios žmonių pajamos mažina valstybės išlaidas: „Mūsų investicijos į gyventojų pajamų augimą tiesiogine prasme mažina socialinės paramos poreikį.“

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šį sausį, palyginti su 2023-iųjų sausiu, namų ūkių pajamos didėja vidutiniškai 12 proc., arba 62 eurais. Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 2,8 proc.

Pasak M. Navickienės, vienišų pensininkų ir neįgalių žmonių ekonominė padėtis išlieka sudėtingiausia.

„Pensininkų skurdas Lietuvoje vis dar yra aukštas, taip pat negalią turinčių asmenų. Vieniši negalią turintys asmenys vis dar turi būti mūsų valstybės radare, prioritetas, kaip pažeidžiama grupė, kuriai reikia daugiausia pastangų, pagalbos ir dėmesio“, – žurnalistams sakė ministrė.

Ministrės teigimu, socialinę paramą arba išmoką šiuo metu gauna daugiau kaip 60 tūkst. gyventojų.

Kaltina metodiką

EBPO paskelbė, kad būsimos pensijos santykis su žmogaus darbo užmokesčiu Lietuvoje yra mažiausias tarp organizacijos šalių, tačiau M. Navickienė sako abejojanti šio tyrimo metodika.

Ministrės teigimu, į ataskaitą buvo įtrauktos tiek tos valstybės, kuriose pensijų kaupimas antroje pakopoje yra privalomas, tiek tos, kuriose tokios prievolės nėra, todėl Lietuvos rodiklis skaičiuotas be šio kaupimo – su juo šalies rodiklis siektų apie 50 proc.

„Sutinku su tais ekonomistais, kurie sako, kad tyrimo metodika yra stipriai abejotina todėl, kad viename katile turime tas valstybes, kuriose kaupimas antroje pakopoje yra privalomas, o jeigu mes žiūrėtume su savo antros pakopos kaupimu, pas mus ta pati prognozė irgi siektų tyrimo vidurkį“, – žurnalistams sakė M. Navickienė.

„Lietuva yra be privalomo kaupimo, bet tyrime kartu sudėta su valstybėmis, kurios yra privalomai kaupiančios. Tai metodikai yra nemažai priekaištų ir aš jiems pritariu“, – kalbėjo ministrė.

Naujausiame tyrime EBPO prognozuoja, kad 2000 m. gimę ir nuo 2022 m. iki senatvės dirbsiantys žmonės Lietuvoje gautų 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.

Šio rodiklio vidurkis visoje organizacijoje siekia 61,4 proc., o didžiausi įverčiai užfiksuoti Portugalijoje, Turkijoje, Nyderlanduose, kur santykis tarp mokamos pensijos ir buvusio atlyginimo siekia daugiau kaip 90 proc.

„Tikrai šios ataskaitos nevertinu kaip kažkokio nuosprendžio, juo labiau kad metodika yra abejotina“, – sakė M. Navickienė.

Viename katile turime tas valstybes, kuriose kaupimas antroje pakopoje yra privalomas, o jeigu mes žiūrėtume su savo antros pakopos kaupimu, pas mus ta pati prognozė irgi siektų tyrimo vidurkį.

Galima suvaldyti?

Ministrė pripažino, kad Lietuva susiduria su demografiniais iššūkiais, tačiau, pasak jos, yra daug galimybių suvaldyti šią situaciją.

„Jeigu mes investuosime į aukštesnius atlyginimus, aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, aukštesnį valandinį atlygį, kuris nuo ES vidurkio vis dar stipriai atsilieka, ilgesnę sveiko gyvenimo trukmę, gimstamumo didinimą, turėsime visas galimybes suvaldyti šią situaciją“, – teigė M. Navickienė.

„Niekas šiandien negali pasakyti, kaip atrodys Lietuva po 50 metų, tai labai priklausys nuo to, kokius sprendimus priims mūsų vyriausybės“, – kalbėjo ministrė.

Komentuodami EBPO tyrimą LRT portalo kalbinti ekonomistai teigė, kad prognozuodama šį rodiklį organizacija daro klaidingą prielaidą dėl atlyginimų augimo, taip pat abejojo tyrimo metodologija.

SADM portalui teigė, kad tyrimo rezultatus lėmė Lietuvai nepalankios ilgojo laikotarpio demografijos prielaidos, be to, EBPO skaičiavimai rodo didėsiančią pensijų kaupimo svarbą.

Diskriminacija ir lūkesčiai

Penktadalis 50 metų ir vyresnių žmonių sako su darbo santykiais susijusiose situacijose patyrę diskriminaciją dėl amžiaus, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos paskelbta apklausa.

Jos duomenimis, 21 proc. 50–59 metų ir 19 proc. 60–69 metų respondentų teigė patyrę diskriminaciją amžiaus pagrindu darbo santykių srityje.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Renata Vanagėlienė pažymi, kad su diskriminacijos atvejais susiduriame skirtinguose darbo santykių etapuose: darbo skelbimuose, pareigybių aprašymuose, darbo pokalbiuose, skaičiuojant atlyginimus, skiriant paaukštinimą ar suteikiant mokymosi galimybių.

„Į mus besikreipiantys žmonės teigia, kad iš darbdavių sulaukia tokių frazių, kaip „tau jau laikas anūkus prižiūrėti“ ar „tau kelionė lėktuvu į komandiruotę bus per sunki“. Be to, jei vyresnis darbuotojas dažnai naudojasi nedarbingumo atostogomis, jam siūloma susirasti ramesnį darbą arba pereiti į kitas pareigas, kurios dažnai būna prastesnės ir mažiau apmokamos“, – sako teisininkė.

Anot pranešimo, nors tarnyboje dažniau nagrinėjami atvejai dėl vyresnio amžiaus žmonių diskriminacijos, su mažiau palankiu elgesiu dėl savo amžiaus gali susidurti ir jaunesni asmenys. Pavyzdžiui, kai darbo skelbimuose nurodomi didelės darbo patirties reikalavimai, kvalifikuoto jaunimo galimybės gali būti ribojamos.

SEB bankas inicijavo kitą apklausą, kuria siekiama atskleisti moterų ir vyrų lūkesčių dėl pajamų skirtumus. Tyrimas parodė, kad šiemet didesnių pajamų tikisi 22 proc. moterų ir 31 proc. vyrų, o jų sumažėjimo – 18 proc. moterų ir 14 proc. vyrų.

Šios apklausos duomenimis, išlaikyti tokias pat pajamas per artimiausius metus tikisi 41 proc. moterų ir 37 proc. vyrų.

Pasak SEB banko valdybos narės ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dovbyšienės, mažesni moterų lūkesčiai gali lemti mažesnes jų karjeros galimybes.

„Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad moterims Lietuvoje yra būdingi žemesni negu vyrams lūkesčiai. Tad per ekonomikos sąstingį jos gali pernelyg susilpninti savo derybines pozicijas ir net labiau nukentėti finansiškai“, – pranešime teigė E. Dovbyšienė.

„Tikėtina, kad didžiausią įtaką atsargesniems moterų lūkesčiams tebedaro visuomenėje vyraujantys stereotipai ir apibrėžti lyčių vaidmenys. Moterims vis dar tenka daugiau buities rūpesčių ir vaikų priežiūros darbų, jos rečiau kuria verslą ir ne visada turi tokių pat galimybių kaip vyrai siekti karjeros“, – sako SEB banko atstovė.

Apklausos duomenimis, savo finansine padėtimi šiuo metu yra nepatenkinti 37 proc. vyrų ir 32 proc. moterų, patenkinti – 31 proc. vyrų ir 34 proc. moterų.

Pasak tyrimo, paskolų arba skolų turi 48 proc. vyrų ir 35 proc. moterų. Anot banko, didesnis skolų lygis gali būti vienas iš paaiškinimų, kodėl vyrai labiau negu moterys nepatenkinti savo finansine padėtimi.

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje vidutinis vyrų gaunamas darbo atlygis rugsėjį buvo 15 proc. didesnis negu moterų.