Jų ketvirtadienį paskelbtame naujausiame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad dalis Lietuvos verslininkų vis dar veikia šalies Rusijos rinkoje ir prioritetą teikia finansiniams interesams.

„Šios kompanijos turi spręsti dilemas dėl savo reputacijos – Vakaruose veikiantys jų partneriai neretai atsisako tęsti ar plėtoti bendradarbiavimą su ryšių Rusijoje turinčiomis įmonėmis“, – teigia žvalgyba.

Ataskaitoje rašoma, kad siekdamos sumažinti rizikas kai kurios veiklos Rusijoje nenutraukusios Lietuvos įmonės atskyrė savo padalinius šalyje, pakeitė jų pavadinimus, tačiau veiklą tęsia ir prisideda prie Rusijos režimo palaikymo.

„Veiklą Rusijoje tęsiančios įmonės savo indėliu į Rusijos ekonomiką remia Kremliaus režimą ir padeda jam užsitikrinti karo reikmėms būtinas pajamas“, – rašoma ataskaitoje.

Anot jos, kai kuriais atvejais jos palaiko ryšius su Rusijos politinės valdžios atstovais ir yra pasitelkiamos Rusijos užsienio prekybos politikai įgyvendinti. Vienas pavyzdžių – Lietuvos investuotojų valdomos įmonės Rusijoje atstovai kaip jos  delegacijos nariai susitikime su Kubos pramonės ministru Maskvoje aptarė Rusijos investicijas Kuboje.

Veiklą Rusijoje tęsiančios įmonės savo indėliu į Rusijos ekonomiką remia Kremliaus režimą.

Po šio susitikimo Kubos ambasada Maskvoje išplatino oficialų pranešimą apie abiejų šalių stiprinamus ryšius maisto pramonės srityje.

Lietuvos žvalgyba pažymi, kad Rusijoje dirbančių įmonių veikla turi atitikti Kremliaus interesus – jos yra įpareigotos remti jo politiką. Jei užsienio investuotojo veikla neatitinka šių interesų, taikoma griežta jo valdomų kompanijų kontrolė, sulaukiama įvairių Rusijos institucijų dėmesio.

Esame atvejų, kai iš Rusijos rinkos pasitraukti delsę investuotojai sulaukė jos institucijų nurodymų, kam turėtų perleisti savo verslus – dažniausiai turtą perima režimui artimi verslo subjektai. Pavyzdžiui, „Danone“ ir „Carlsberg“ įmones  Rusijoje perėmė režimui lojalūs asmenys.