„Tai yra pirmiausia susiję su bilietų pardavimais ir keleivių noru keliauti toliau į Lietuvą ir iš Lietuvos. Manau, kad ta rizika yra minimali“, – LRT radijui antradienį sakė S. Bartkus, paklaustas, ar mato riziką, jog dėl balionų iš Baltarusijos dažnai trikdomos Vilniaus oro uosto veiklos aviakompanijos gali atsisakyti dalies skrydžių į Lietuvą arba mažinti reisų skaičių.

„Bet šitos hibridinės atakos metu gyvename rizikoje, kad iš tiesų dalis žmonių gali nuspręsti nebekeliauti arba atidėti savo keliones tolimesniam laikui, kuomet šita ataka baigsis“, – pridūrė jis.

Pasak jo, kol kas stebima, kad dalis keleivių siekdami išvengti galimų nepatogumų renkasi skristi dienos metu, tačiau apskritai keleivių srautas nemažėja.

„Iš kelionių industrijos (...) girdime, kad dalis keleivių, turėdami galimybę rinktis, renkasi skrydžius pirmiausia šviesiu paros metu, nes tai vertina kaip, kaip mažiau rizikingą situaciją, kad skrydis gali būti nukreiptas, atidėtas ar atšauktas. Bet kol kas, bent jau faktiškai keliaujančių žmonių srautai nemažėja“, – kalbėjo S. Bartkus.

LTOU vadovas taip pat pabrėžė, jog kol kas oro bendrovės iš Vilniaus tęsia skrydžius pagal numatytą tvarkaraštį, nors dviejų reguliarių skrydžių tvarkaraščiai jau perkelti iš vakaro į dieną.

„Kol kas tai nėra masinis reiškinys“, – apie oro bendrovių sprendimą koreguoti vakarinių skrydžių laikus sakė jis.

S. Bartkus ir susisiekimo ministras Juras Taminskas pirmadienį paskelbė, jog norint sumažinti oro balionųį taką į Vilnių skrendantiems keleiviams, kartu su oro bendrovėmis bus gerinamas žmonių aptarnavimas Kauno oro uoste, kur dažnai nukreipiami Vilniuje negalintys nusileisti lėktuvai.

Anot ministro, prieš Kalėdas bus sudarytos sąlygos daugiau skrydžių atlikti Kaune.

Tuo metu S. Bartkus sako, kad kol kas jokia oro bendrovė nepriėmė sprendimo dėl vakarinių skrydžių perkėlimo į Kauno oro uostą.

„Aktyviai kalbamės su aviakompanijomis, ar būtų toks noras iš anksto kai kuriuos skrydžius, kurie vyksta vakarais, perkelti į Kauno oro uostą“, – teigė LTOU vadovas.

BNS rašė, kad savaitgalį Vilniaus oro uostas uždarytas dvi naktis iš eilės: šeštadienio naktį skrydžiai sustabdyti aštuonioms valandoms, sekmadienio – vienuolikai valandų.

„Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius pirmadienį sakė, jog savaitgalį balionai buvo tyčia leidžiami į pavojingas aviacijos zonas, tam tikrais apskaičiuotais intervalais.

LTOU duomenimis, per du mėnesius oro balionai sukėlė nepatogumų apie 47 tūkst. Vilniaus oro uosto keleivių – apie 5 proc. visų per tą laiką per Vilnių skridusių žmonių.

Dažni oro balionų iš Baltarusijos skrydžiai Vilniaus oro uosto darbą dažnai trikdo nuo spalio pradžios. Reaguojant į tai Vyriausybė lapkričio pradžioje mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija, tačiau balionų srautui atslūgus bei susidūrus su vežėjų spaudimu dėl Baltarusijoje strigusių vilkikų, ji buvo atverta 10 dienų anksčiau. Vis tik ją atidarius balionų skrydžiai atsinaujino, o Minskas toliau neleidžia lietuviškiems vilkikams grįžti.