„Branduolinis kuras jau išimtas, tad jau galima vykdyti sudėtingiausius darbus“, – žurnalistams pristatyme ketvirtadienį sakė IAE vadovas Linas Baužys.

Už eksploatacijos nutraukimą atsakingos įmonęs atstovai sako, kad sudėtingiausi darbai susiję su rusiškais RBMK reaktoriais, kurių pasaulyje dar nėra išmontavęs niekas.

Šiam darbui yra rengiami techniniai planai, dėl kurių projektavimo ir atlikimo varžosi dvi bendrovės – Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos koncernas „Westinghouse“ ir Prancūzijos „Electricite de France“ (EDF).

„Abi bendrovės buvo pasamdytos – tai buvo kryptingas EK sprendimas, kuris paremtas tuo, kad tokio neapibrėžtumo projektams reikia saugumo. Panaudojama daugiau lėšų, tačiau bendrovės pakonkuruoja, viena gal pamatys kažką, ko kita nepamatė. Tos dvi koncepcijos yra parengtos – gavosi ganėtinai panašios ir tai yra gerai, nes tai gauta iš dviejų nepriklausomų šalių, tad patikimumas to sprendimo tik didėja“, – aiškino IAE veiklos planavimo vadovas Valdas Ledzinskas.

Įmonės atstovai teigia, kad pasirengimo darbai jau vyksta, pamažu išmontuojami aplink minėtus reaktorius esantys būgnų seperatoriai.

Teigiama, kad taip pat jau kyla naujas trumpaamžių mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų atliekynas. Jo sutarties vertė – 128 mln. eurų prieš mokesčius, atliekynas turėtų būti užbaigtas 2029 m. pradžioje.

Tarp svarbiausių artimoje ateityje laukiančių darbų numatomas ir didžiausių pagalbinių pastatų griovimas, technologinės įrangos išmontavimas, grafito atliekų saugyklos įrengimas, reaktorių šerdžių išmontavimas ir visiškas reaktorių pastatų nugriovimas iki 2049 m.

Teigia, kad darbai vyksta pagal planą

Įmonės atstovai pastebi, kad Lietuvoje veikusios atominės elektrinės fizinė išvaizda dar ženkliai nepasikeitė, tačiau iki šiol joje jau išmontuota 44 proc. įrangos, arba 79 tūkst. iš 180 tūkst. tonų.

Anot L. Baužio, išmontavimo darbai vyksta pagal planą, o per pastaruosius metus bendras išmontuotų ir perdirbtų radioaktyviųjų atliekų kiekis padidėjo 88 proc. – dabar bendras pajėgumas siekia 8 tūkst. tonų per metus. Gamybos sąnaudos tuo metu sumažėjo 2 kartus: jei 2021 m. vienos tonos apdorojimas kainavo 9 tūkst. eurų, tai pernai šios sąnaudos siekė 5 tūkst. eurų.

„Apie vėluojančius IAE išmontavimo darbus jau reikia pamiršti. Priešingai – išmontavimo darbai vyksta laiku, kasmet daugiau tvarkome istorinių radioaktyviųjų atliekų, lenkiame statinių griovimo grafiką ir pusmečiu anksčiau pradėjome svarbaus naujo paviršinio atliekyno statybas“, – teigia L. Baužys.

„Įmonės veiklos pažanga ir efektyvumas šiemet vykusiame derybų periode su EK dėl naujo finansavimo laikotarpio 2028–2034 metams buvo lemiami argumentai gauti pritarimą reikiamam biudžetui, kuris turėtų būti 23 proc. didesnis nei dabar – 678 mln. eurų. Tęsdami darbus įsipareigojame ir naujai keliamiems tikslams bei pokyčiams, kad būtume dar efektyvesni“, – aiškino IAE vadovas.

Jis pastebi, kad buvo prašyta 680 mln. eurų finansavimo, tačiau gauta 2 mln. eurų mažiau. Anot L. Baužio, toks skaičius buvo paremtas ekspertų vertinimais, iki tol vykusių ir planuojamų darbų kaštais.

„Šis finansavimas prasidės tik nuo 2028 m., tad mes iki to laiko turime nesugadinti savo pažangos, rodyti iki šiol demonstruotą atsakomybę”, – teigė L. Baužys.

Paskutinio, iki šiol dar besitęsiančio finansinio laikotarpio 2022–2028 m. Europos skirtos lėšos siekė 485 mln. eurų.

EK kelia efektyvumo ir progreso lūkesčius

Pasak L. Baužio, IAE finansinių donorų lūkestis yra, kad būtų efektyviau išnaudojami esami žmogiškieji ištekliai ir vis daugiau darbų būtų atliktų pasitelkti išorės partneriai – viešųjų pirkimų būdu atsirenkant patikimus Lietuvos ir užsienio rangovus bei tiekėjus. Iki šiol kasmet įmonė įvairių paslaugų ir prekių rinkoje perka už vidutiniškai 70 mln. eurų. Teigiama, kad ši suma ateityje tik didės.

„Spartinant išmontavimo darbus nuspręsta abu reaktorius išmontuoti lygiagrečiai vienu metu pasitelkiant daugiau pajėgumų, o ne vieną po kito. Taip pat bus ankstinami megaprojekto pabaigoje numatyti darbai, t.y. anksčiau išmontuojami ar griaunami įrenginiai ir statiniai, kurie dar tarnauja išmontavimui, bet jų išlaikymas nėra efektyvus. Vienas tokių pavyzdžių – garsieji jėgainės kaminai, kurie ir toliau tarnauja kaip ventiliacijos vamzdžiai, bet tokie ventiliacijos pajėgumai jau nėra reikalingi, yra ekonomiškai nenaudingi, todėl ieškosim kitų optimalių sprendimų“, – pasakoja įmonės vadovas.

IAE kelia ambiciją ventiliacijos vamzdžių išmontavimą pradėti 2034 m., o paskutiniai buvusios jėgainės aikštelės tvarkymo darbai turėtų baigtis iki 2050-ųjų.

Tiesa, įmonė savo veiklos perspektyvas numato iki 2100 m., nes toliau reiks tęsti pastatytų atliekynų pildymą perkeliant atliekas iš laikinų saugyklų į galutinio padėjimo atliekynus, vykdyti jų eksploatavimą ir būtiną vėlesnę priežiūrą tol, kol juose laikomos radioaktyviosios atliekos taps neradioaktyvios.

„Įmonei keliami efektyvumo tikslai bei kintanti aplinka reikalauja ir organizacinio pokyčio. Ilgą laiką eksploatavimo darbai buvo ir didžiąja dalimi tebėra vykdomi savo jėgomis – įmonės darbuotojai yra sukaupę didžiulę patirtį, turi tam reikiamas kompetencijas, tačiau susiduriame su kita realybe – komandos amžėjimu“, – tikina L. Baužys.

„Šiuo metu 15 proc. mūsų darbuotojų yra jau pensinio amžiaus, 24 proc. – priešpensinio. Visada siekiame maksimaliai išsaugoti kompetencijas ir jei tik žmogus nori dirbti sulaukęs oraus amžiaus – jis tai daro toliau. Tačiau bendra 39 proc. dalis yra rimtas signalas ir reikalauja peržiūrėti veiklos architektūrą, išgryninti funkcijas, o šiame kontekste maksimaliai garantuoti įmonės atsparumą ir branduolinę saugą. Todėl šiuo metu įmonėje vykstantys organizaciniai pokyčiai yra neišvengiami ir orientuoti į ilgalaikę veiklos perspektyvą“, – sako IAE vadovas.

Įmonės vadovas pabrėžia, kad šis laikotarpis pareikalaus itin didelio techninio tikslumo, specialiųjų kompetencijų bei glaudaus bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio partneriais.

Anksčiau skelbta, kad atsižvelgusi į nepakankamą lėšų surinkimą giluminiams atliekynui įrengti, Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo įvertinti galimus papildomus finansavimo šaltinius reikiamai pinigų sumai.

Taip pat rekomenduota pasiūlyti optimizuotą finansavimo modelį ir jo peržiūros tvarką.

ELTA primena, kad vienas pagrindinių Ignalinos AE tikslų – įgyvendinti neatidėliotino išmontavimo nutrauktos eksploatacijos atominės elektrinės darbus nepaliekant ateities kartoms nepagrįstos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo naštos.

Giluminio atliekyno vieta turėtų būti parinkta iki 2047 metų, prieš tai ją ištyrus pagal ilgalaikio eksploatavimo saugos, techninio tinkamumo, socialinius ir ekonominius, politinius ir aplinkosauginius kriterijus.

Atliekyną pastatyti planuojama iki 2067 metų, eksploatuoti iki 2074, o uždaryti – iki 2079 metų.

Pirmasis Ignalinos AE blokas buvo sustabdytas 2004 m. gruodžio pabaigoje, antrasis blokas – 2009 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu elektrinėje vykdomi įrangos išmontavimo darbai, elektrinės eksploatavimą nutraukti planuojama iki 2038 metų.

Lietuva uždaryti atominę elektrinę priėmė įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.