Grupės atstovas Artūras Ketlerius BNS sakė, jog visus dokumentus grupė ketina pateikti iki konkurso pabaigos – gegužės 29-osios, pirmadienio.

„Dabar vyksta procesas, visus dokumentus pateiksime iki termino pabaigos“, – BNS antradienį sakė A. Ketlerius.

Pirmasis vėjo parko Baltijos jūroje vystymo be valstybės paramos konkursas bus laikomas įvykusiu, jei paraiškas dalyvauti jame pateiks bent du dalyviai. Jei paraiškų bus bent dvi, 30 dienų bus tikrinama, ar jie atitinka kvalifikacijos reikalavimus, bei sudaromas jų sąrašas.

„Ignitis grupė“ kol kas vienintelė viešai paskelbė apie dalyvavimą aukcione. Antradienį paskelbtoje atnaujintoje strategijoje grupė skelbia, jog 2023–2026 metais tikisi laimėti du vėjo parkų Baltijos jūroje aukcionus – vieną Lietuvoje, kitą – bet kurioje „namų rinkoje“ – Baltijos šalyse, Suomijoje arba Lenkijoje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys yra pareiškęs, kad „Ignitis grupės“ sėkmė vėjo parkų Baltijos jūroje aukcionuose turėtų būti valstybės lūkestis.

Rinkoje spėjama, kad konkurse gali dalyvauti ir didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, neseniai Lietuvoje įsteigęs jūrinės vėjo energetikos bendrovę „Orlen Neptun“. Jos atstovas BNS teigė, kad tai susiję su „Orlen“ planais plėsti žaliąją gamybą, tačiau neatskleidė, ar koncernas ketina dalyvauti šiame aukcione.

Tuo metu dalis konkursu anksčiau susidomėjusių įmonių – „Green Genius“ bei „Enefit Green“ – BNS dar kovą teigė dėl nusprendusios pirmajame aukcione nebedalyvauti dėl jo sąlygų.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Linas Sabaliauskas tuomet BNS teigė, kad dėl trumpų terminų konkurse taip pat nusprendė nedalyvauti bent kelios juo anksčiau susidomėjimą rodžiusios užsienio kompanijos.

Apie ketinimus plėtoti vėjo parkus Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritoriniuose vandenyse praėjusią savaitę paskelbė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“.

Galimybe dalyvauti vėjo parkų jūroje konkursuose anksčiau taip pat domėjosi Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“.

Pirmąjį aukcioną laimėtų dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėtų būti didinami ir vėliau teikiami pasiūlymai.

Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį būsimo vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną su valstybės parama ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo, dabar vykstančio aukciono.