Bendrovė perduos „Curonian Nord“ projekte sukurtą turtą, darbus ir įsipareigojimus antrinei projekto bendrovei „Offshore wind farm 1“, patikslins sutartis, sudarytas su projektinius jūros dugno tyrimus atliekančiais tiekėjais, taip pat atliks projekto vidinių ir išorinių veiksnių analizę bei supažindins su jos rezultatais susijusias šalis.

„Visos rekomendacijos jau pradėtos vykdyti“, – pirmadienį pranešė įmonė.

„Jūrinio vėjo parkų projektai visuomet yra kompleksiški, o „Curonian Nord“ yra pirmą kartą Lietuvoje vykdomas toks projektas. Todėl ypač svarbu vadovautis geriausiomis tarptautinėmis praktikomis ir nuolat tobulinti procesus. Šis valstybės kontrolės atliktas projekto auditas yra naudingas, „Ignitis renewables“ įgyvendins jo rekomendacijas – tą jau pradėjome daryti”, – pranešime sakė „Ignitis renewables“ vadovas Frankas Oomenas (Omenas).

Auditoriams pareiškus, kad projektą iš dalies įgyvendina „Ignitis renewables“, o ne jos valdoma antrinė bendrovė „Offshore wind farm 1“, toks darbo modelis pradiniame etape leido darbus atlikti greičiau ir pigiau, nes naujai bendrovei finansavimas būtų kainavęs brangiau, be to, būtų reikėję papildomų garantijų paslaugų teikėjams.

Įmonės skaičiavimu, toks sprendimas pradiniame etape leido sutaupyti iki 5 mln. eurų.

Pasak „Ignitis grupės“, pagal lapkričio 5 dieną pasirašytą sutartį visos projekto sutartys, nuosavybės teisės, interesai ir įsipareigojimai iš „Ignitis renewables“ perduotos „Offshore wind farm 1“, jai perduoti visi iki šiol atliktų darbų rezultatai.

Komentuodama auditorių išvadą, kad kol „Ignitis renewables“ buvo neišpirkusi partnerės „OW Offshore“ akcijų, kaštų ir atsakomybių pasidalijimas tarp projekte dalyvaujančių jungtinės veiklos partnerių nederėjo su numatytomis gauti finansinėmis naudomis (pelno paskirstymu), įminė teigia, jog pelnas būtų gaunamas tik nuo komercinės veiklos pradžios – po 2030 metų.

„Iki šiol projekte joks pelnas nebuvo sugeneruotas, todėl jokio pasidalijimo nebuvo. Spalio 13 dieną „Ignitis renewables“ perėmus 100 proc. projekto įmonės akcijų, įmonė gaus ir 100 proc. projekto pelno“, –teigia „Ignitis renewables“.

Auditoriams nurodžius, kad projekto vystymo metu jūros dugno tyrimo galėjo būti neefektyviai panaudoti 4 mln. eurų, bendrovė teigia pasirinkusi dviejų etapų modelį taip siekiant suvaldyti rizikas, sumažinti papildomų tyrimų skaičių ir priimti efektyvius sprendimus dėl projekto pamatų – būtent jų tipas gali lemti investicijų skirtumą iki 100 mln. eurų.

„Pirmojo etapo tyrimų metu buvo ištirtos sudėtingiausios projekto vietos – giliausias projekto taškas ir zona, kur uolingi sluoksniai yra arčiausiai jūros dugno paviršiaus. Būtent gylis ir uolėtumas lemia vieno iš brangiausių jūrinio vėjo parko komponentų – jėgainių pamatų pasirinkimą“, – teigia bendrovė.

„Ignitis grupės“ stebėtojų tarybos užsakymu „Curonian Nord“ patikrinimą atlikusi pasaulinė atsinaujinančios energetikos rinkos tyrimų ir konsultavimo įmonė „Wood Mackenzie“ šį rugsėjį paskelbė, projekto įgyvendinimui numatytu laiku gali kilti iššūkių.

Anot tarptautinių ekspertų, vėlavimo rizikų gali kilti dėl nepalankių sąlygų rinkoje. Be to, pagal projekto įgyvendinimo grafiką „Ignitis renewables“ galutinį investicinį sprendimą (angl. FID) ketina priimti dar prieš parengdama galutines geotechnines atskaitas, todėl ekspertai siūlė pailginti laiką tarp šių tyrimų ataskaitų parengimo ir FID.

„Ignitis grupė“ šiemet pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti sunkumų finansuojant jos vystomą maždaug 3 mlrd. eurų vertės jūrinį vėjo parką.

Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų.

Be valstybės pagalbos vystomo parko konkursą „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“, kuri neseniai iš projekto pasitraukė ir „Ignitis renewables“ perėmė visą jo kontrolę.