„Prekybos tinklui „Norfa“ įvairius gaminius gaminanti „Rivonos“ gamykla, suprantama, juos žymi mūsų prekių ženklais. Pvz., ypač didelę pirkėjų paklausą turi įvairias maisto prekių grupes vienijantys prekių ženklai „Kolumbo“ ir „Sodžiaus“, N, „Piemenėlio“ ar „Piemenėlio Excellence“ prekių ženklais pažymėti pieno gaminiai, mėsos ir žuvies bei konservuoti gaminiai „Rivona“, „Duončiaus“ duonos kepiniai, o taip pat kitose įmonėse gaminamos įvairios „Onex“ elektronikos ir elektrinės buities prekės“, – pasakojo D. Dundulis.
Lemia pirkėjo pasirinkimas
Jis skaičiuoja, kad pačių pasigaminti gaminiai su privačiais prekių ženklais bendroje apyvartoje sudaro apie 15 proc. Dar keli procentai prekių su privačiais prekių ženklais užsakoma pagaminti kitoms įmonėms. Tačiau atskirose prekių grupėse gaminiai su privačiomis etiketėmis gali sudaryti ir apie 50 proc., pvz., kefyro, pieno, grietinės, ir apie 40 proc., pvz., mėsos, ir vos 5 ar mažiau procentų, pvz., jogurto.
„Manau, kad gaminių su privačiais prekių ženklais siūlome pakankamą pasirinkimą, jų didinti neplanuojame. Pirkėjas turi turėti galimybę pasirinkti iš įvairių gamintojų ir prekių ženklų. Mūsų tikslas – prekiauti tais gaminiais, kuriuos renkasi pirkėjas, – teigė „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas. – Ne „Rivonoje“, o pas kitus gamintojus prekių su privačiais prekių ženklais užsakome tik tuomet, jei matome, kad tai mūsų pirkėjui atneš naudos, dažniausiai – galėsime pasiūlyti mažesnę kainą. Jei pirkėjui tokie gaminiai jokios apčiuopiamos naudos negali pasiūlyti, nėra prasmės jų ir turėti. Tuomet pirkėjui siūlome gaminių su pačių gamintojų prekių ženklais. Beje, mūsų prekių ženklai su jais dėl vietos ant lentynos ar vitrinoje ir pirkėjų pinigų konkuruoja lygiomis galimybėmis. Tad jei mūsų prekių ženklo gaminių pirkėjas nesirinks, jie bus išimami iš prekybos ir jų gamyba bus nutraukiama.“
Jis atkreipia dėmesį, kad patys gamintojai dažnai ypač stipriai išreklamuoja savo prekių ženklus, kurie visuotinai žinomi ir gana populiarūs visoje šalyje, jais pasitikima, o jų kaina pirkėją tenkina.
Racionaliau – tik kokybiški gaminiai
Anot D. Dundulio, vis dar galima išgirsti, kad mažmeninės prekybos tinklų privačių prekių ženklų gaminiai pigesni todėl, jog yra prastesnės kokybės.
„Aišku, yra įvairios kokybės gaminių ir pačių gamintojų, ir su privačiais prekių ženklais. Tačiau žinotina, kad pieno, mėsos ar kiti produktai gamyklose gaminami dideliais kiekiais pagal griežtas technologijas ir naudojant atitinkamas žaliavas. Bet koks sumanymas dalį produkcijos gaminti prastesnės kokybės reikštų, kad reikia keisti sudedamąsias dalis ir technologijas, derinti įrangą ir pan. O gaminti mažesnėmis partijomis reiškia, kad didėja visų gaminių savikaina. Tad, pvz., Alytaus pieninėje, „Rivonos“ gamybos padalinyje su pigesnėmis žaliavomis nematome prasmės eksperimentuoti, iš čia pirkėjams tiekiami tik kokybiški pieno produktai su įvairiomis etiketėmis. Tai ir racionaliau gamintojui, ir pirkėjas lieka patenkintas visų mūsų gaminių kokybe“, – aiškino „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas.
Kepant duonos gaminius net kokybiškiausi ingredientai sudaro tik nedidelę šios produkcijos savikainos dalį – daugiausia sąnaudų reikalauja išlaidos energijai ir darbo užmokestis. Todėl, anot D. Dundulio, „Rivonos“ Kulinarijos ceche Kėdainiuose veikiančioje duonos kepykloje naudojami tik kokybiški ingredientai ir duona kepama tik tradiciniu būdu iš natūralaus raugo, kuris brandinamas tris dienas.
„Gal kam nors tam tikromis aplinkybėmis ir apsimoka daryti nuolaidas gaminių kokybei, bet mums racionaliau pirkėjui gaminti ir siūlyti vienodai aukštos kokybės gaminius neprastinant jų sudėtinių dalių“, – teigė „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas.
Ar privataus prekių ženklo prekė visuomet pigesnė?
Pasak D. Dundulio, didžiausią įtaką privačių prekių ženklų gaminių mažesnei kainai turi išlaidos reklamai ir rinkodarai: „Savo gaminamiems prekių ženklams jų arba visai neturime, arba jos ypatingai mažos, palyginti su panašios paskirties išlaidomis, kurias savo gaminių reklamai skiria didieji gamintojai.“
„Pirkėją gali nustebinti, bet galutinei prekės kainai didelės įtakos gali turėti net pakuotė. Pvz., pasirinkus vienspalvę pakuotę ar etiketę ją pagamins žymiai pigiau nei kelių spalvų prabangią. Taip pat svarbus ir užsakytų etikečių kiekis – kuo daugiau užsakai, tuo vieneto kaina yra mažesnė. Tad, prisiminus anksčiau išsakytas mintis, jei su privačiu prekių ženklu gaminių gali parduoti nedaug, gal vis dėlto racionaliau pirkėjui pasiūlyti prekių su gamintojo prekių ženklu“, – svarstė D. Dundulis.
Jis taip pat primena, kad pakuotės kainai, kuri įskaičiuojama į galutinę prekės kainą, įtakos turi ir jos svoris: kuo jis didesnis, tuo daugiau prekybininkui tenka susimokėti už pakuotės atliekų tvarkymą.
„Matyt, apibendrinant galima teigti, kad privatūs prekių ženklai tam tikroms pirkėjų grupėms kuriami tuomet, kad matoma tokio sprendimo prasmė, kai galima atliepti pirkėjų poreikius. Jei už tokią pasiūlytą prekę pirkėjas „balsuoja“ savo pinigais, vadinasi, atitikome jo lūkesčius, – teigė „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas. – Per keletą pastarųjų metų naujų privačių prekių ženklų nepasiūlėme, nes nematome tokio poreikio. „Rivona“ ir kiti gamintojai kol kas visiškai tenkina mūsų pirkėjų poreikius, siūlome protingą prekių asortimentą ir vertę už pirkėjui priimtiną kainą.“
„Rivona“ yra tarptautinės organizacijos, vienijančios gamintojus, gaminančius prekes su privačiais prekių ženklais, PLMA (angl. Private Label Manufacturers Association) narė. Ji savo produkciją reguliariai pristato PLMA rengiamose kasmetėse parodose. 1979 m. įkurta organizacija vienija per 5 tūkst. įmonių daugiau kaip 80 šalių.
Naujausi komentarai