„Lietuvos bankas labai griežtai vertina pinigų plovimo atvejus ir jų prevencijai taiko aukščiausius reikalavimus. Esame pasirengę padėti kolegoms išsiaiškinti paskelbtus faktus“, – Lietuvos banko pranešime cituojamas Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.

Anot jo, bendradarbiavimo pobūdis priklausys nuo poreikio.

„Vertinsime faktus, keisimės informacija, prireikus galėtume imtis bendrų priežiūros veiksmų. Savo ruožtu ir patys nagrinėsime padėtį „Swedbank“ Lietuvoje, kad įsitikintume, jog šiame banke jokių įtartinų operacijų nebuvo atliekama“, – sakė V. Valvonis.

Kaip teigia Lietuvos bankas, vertinant galimo pinigų plovimo rizikas, Lietuvos bankų sektorius išsiskiria tuo, kad klientų iš užsienio (nerezidentų), su kuriais ir siejama pagrindinė rizika, dalis jame yra viena mažiausių visoje Europos Sąjungoje ir pagal indėlius, ir pagal paskolas. Nerezidentų indėliai Lietuvoje sudaro 2,5 proc. visų indėlių. Paskolos nerezidentams Lietuvoje sudaro dar mažesnę dalį nei indėliai – 1,8 proc.

Savo ruožtu ir patys nagrinėsime padėtį „Swedbank“ Lietuvoje, kad įsitikintume, jog šiame banke jokių įtartinų operacijų nebuvo atliekama.

Anot Lietuvos banko, faktai rodo, kad pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizika mūsų šalyje nėra didelė, tačiau Centrinis bankas šiam aspektui teigia vis tiek skiriantis daug dėmesio ir netoleruojantis pažeidimų. Įstaiga argumentuoja, kad viena įmonė ir jos vadovas už tokio pobūdžio nusižengimus buvo nubaustas 1,2 mln. eurų bauda. Dėl intensyvėjančių tarptautinių finansinių ryšių bei technologinių naujovių stiprinama priežiūra. Žadama toliau investuoti į šiuolaikines informacinių technologijų priemones, kad būtų galima efektyviau analizuoti turimus duomenis apie finansų įstaigų pinigų plovimo riziką, o prireikus kuo anksčiau imtis priemonių nusikalstamoms veikloms užkardyti.

Lietuvos bankas taip pat teigia, kad imasi visų priemonių, kurios yra jo kompetencija: atlieka finansų įstaigų patikrinimus, tikrina procedūras, dokumentus, konsultuoja ir potencialius, ir esamus rinkos dalyvius.

Kaip skelbė ELTA, Švedijos televizijos kanalo SVT tyrimas parodė, kad milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai – Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais. Tarp šių klientų – pašto bendrovės su juridiniais adresais Didžiojoje Britanijoje ir kompanijos be kontaktinių duomenų, nevykdančios jokios veiklos. Informacija apie tai pasirodė trečiadienį.

Eltai perduotame komentare „Swedbank“ grupės komunikacijos padalinio vadovas Gabrielis Franckė Rodau sakė, kad „Swedbank“ negali komentuoti informacijos, susijusios su konkrečiais klientais, ir turi laikytis banko konfidencialumo įsipareigojimų. Jis teigė, kad pinigų plovimo prevencija yra vienas iš banko prioritetų.

Tuo metu Lietuvos bankas sakė neturįs informacijos, kad „Swedbank“ būtų dalyvavęs pinigų plovimo sandoriuose. Tą patį, pasak Lietuvos banko, patvirtino ir kolegos iš Estijos bei Švedijos priežiūros institucijų.

Ketvirtadienį Švedijos finansų inspekcija (FI) pareiškė, kad žiniasklaidos reportaže išsakyti kaltinimai „Swedbank“ yra labai rimti. FI tikino, kad televizijos SVT reportaže atskleista informacija patvirtino grėsmę, kad Švedijos bankais buvo naudojamasi plaunant pinigus, tačiau „Swedbank“ atveju pinigų plovimo mastas buvo kur kas mažesnis nei „Danske Bank“.

Po paskelbtų tyrimo duomenų, „Swedbank“ akcijų vertė ketvirtadienį smuko daugiau nei 7 proc.