Architektūros studijos autoriai vertins galimybes tiesti naujas linijas, pavyzdžiui, iš Kauno į Klaipėdą, Alytų ir Druskininkus,  iš Klaipėdos į Palangą bei planuoti Europos Sąjungos lėšas, skirtas keisti rusiško standarto 1520 mm vėžę į europinę 1435 mm, pirmadienį pranešė „LTG Infra“.

Kiek kainuos studija, „LTG Infra“ kol kas BNS teigė negalinti pasakyti.

„Studijos metu bus parengta viešosios geležinkelių infrastruktūros vystymo strategija su aiškiai apibrėžtais įgyvendinimo etapais, leidžiančiais optimaliai planuoti investicijas. Taip pat bus atliktas socialinis, ekonominis, sąnaudų ir naudos vertinimas. (...) bus įvertintos sąlygos sklandžiam tinklo perėjimui į Europos standarto tinklą“, – pranešime teigė bendrovė.

„Studija pateiks aiškias ir pagrįstas gaires, kaip optimaliai išnaudoti geležinkelių potencialą, prisitaikant prie šiuolaikinių krovinių ir keleivių logistikos reikalavimų“, – pranešime sakė „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.

Analizę „LTG Infra“ užsakė įgyvendindama Europos Parlamento ir Tarybos reikalavus įvertinti sąlygas, kaip Lietuvos geležinkelių tinklas bus pritaikytas Europos standartui.

Anot įmonės, bus parengti trys preliminarūs scenarijai, vėliau – perspektyvinė tinklo architektūra. Studija taip pat vertins galimybes tiesti naujas geležinkelių linijas: Kaunas–Klaipėda, Kaunas–Alytus–Druskininkai, Klaipėda–Palanga ir kitas.

„Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais. Geležinkelis sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.