„Bet kokie tokie teisiniai ginčai blogina Lietuvos investicinį įvaizdį ir man teko iš pačių aukščiausių Prancūzijos politikų sulaukti užklausimų dėl „Veolia“ istorijos ir jos galimo išrišimo. Šiandien tą išrišimą turime ir atsižvelkime dar ir į tai, kad  bet koks tolesnis procesas ir su juo susijusios išlaidos padarytų visą reikalą dar brangesniu“, – žurnalistams pirmadienį Vilniuje sakė prezidentas. 

Jis teigė teigiamai vertinantis taikos sutartį, pagal kurią „Veolia“ Lietuvai sumokės 35 mln. eurų žalos atlyginimą.

„Prisiminkime pačią pradžią, kai pati „Veolia“ kreipėsi su ieškiniu Lietuvos atžvilgiu. Ir jeigu visos šitos istorijos pabaigoje tas, kuris buvo ieškovas, bus įpareigotas sumokėti nustatytą sumą, tai reiškia, tas teisinis procesas nebuvo toks jau blogas, kaip kad mėgina kai kurie oponentai teigti“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Tikiuosi ,kad šioje vietoje padedame tašką, ieškiniai, kurie yra prieš „Icor“ ir prieš poną Zuoką, jie lieka galioti jų rezultatų lauksime ateityje“, – pridūrė šalies vadovas. 

Pagal taikos sutartį „Veolia“ atsisakys savo ieškinio Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID) Vašingtone ir sumokės 35 mln. eurų žalos atlyginimą valstybei, o ši atsiims dalį dėl 240,7 mln. eurų vertės ieškinio Lietuvos teisme prieš „Veolia“ ir jos įmones – „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“.

Taikos sutartis neapima „Veolia“ grupei nepriklausančio koncerno „Icor“, taip pat buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko, Andriaus Janukonio ir Lino Samuolio – Energetikos ministerijos ieškinys jiems bus toliau nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pirmadienį patvirtino, kad likusi ieškinio dalis jiems gali siekti apie 50 mln. eurų.

ICSID arbitraže „Veolia“ iš Lietuvos reikalauja 102 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį. Galutinio arbitražo sprendimo laukta jau netrukus.

Lietuva siekė įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999–2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkio nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.

Tuo metu „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, o jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio.