Šiuo metu iš Lietuvos ekonominio akiračio išsitrina paskutinieji buvusio verslininko Pranciškaus Jurgučio verslo likučiai – bankrutuoja šalia uosto buvusi kelių remonto bendrovė.

Liko milijoninis ieškinys

Iš Klaipėdos uoste buvusių trijų verslininko Pranciškaus Jurgučio bendrovių „Klaipėdos hidrotechnika“, „Lokys“ ir „Kabotažas“ visos trys jau yra bankrutavusios.

Po keletos bandymų atitolinti „Klaipėdos hidrotechnikos“ bankrotą, norų atlikti jos retruktūrizavimą, ši bendrovė visdėlto bankrutavo. Bankrutavusios bendrovės statusas jai paskelbtas 2014  metų birželio 15 dieną. Tačiau ir po bankroto dėl šios bendrovės vyko teismai.

Šiemet rugpjūtį po Lietuvos aukščiausiojo teismo sprendimo paaiškėjo, kad „Klaipėdos hidrotechnikos“ bankrotas iš dalies susietas su neteisingai nutraukta rangos sutartimi. Perėjus visą teismų grandinę pripažinta, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija už nutrauktą sutartį, kuri buvo pasirašyta dar 2006 metais dėl „Klaipėdos Smeltės“ naudojamų krantinių rekonstrukcijos privalo sumokėti 1 mln. 708 tūkst. eurų.

Teismuose po bankroto tebevyksta ir kitos nebaigtos „Klaipėdos hidrotechnikos“ bylos.

Tyčinis bankrotas?

Kita P.Jurgučio valdyta uosto statybos darbų bendrovė „Lokys“ Klaipėdos apygardos teismo 2015 metų liepos 20 d. sprendimu pripažinta likviduota. Ji likviduota su 355 tūkst. eurų skola Sodrai, nurašyta 30 tūkst. eurų skola vienam iš buvusių partnerių.

Bendrovės „Lokys“ įsiskolinimai 2011 metais, kai jai iškelta bankroto byla, siekė per 17 mln. litų (apie 5 mln. eurų).

Bankroto proceso metu parduoti Minijos gatvėje buvę bendrovės pastatai, technika. Per teismą dalį skolos (apie 160 tūkst. litų) pavyko prisiteisti ir iš buvusios jos savininko P.Jurgučio. 

Uoste prie 118 krantinės medienos krovą vykdžiusi bendrovė „Kabotažas“ taip pat jau yra likviduota, tačiau dėl jos tebevyksta teismai. Prisiteisti pinigus dar bando įvairūs ieškovai.

Teismuose dėl „Kabotažo“ bankroto  taip pat tebeverda aistros.

Bandoma įrodyti, kad ši bendrovė buvo subankrotinta tyčia. Po to, kai 2014 metų gruodį įmonė buvo pripažinta likviduota, vienas iš „Kabotažo“ kreditorių paprašė teismo sustabdyti šios bendrovės visus veiksmus įtarus tyčinį bankrotą.

Teritorija įgijo šeimininkus

„Klaipėdos hidrotechnikos“ nuomotoje teritorijoje bendrovė „Kabotažas“ krovė medieną. Jos krova sustojo po to, kai Uosto direkcija nustatė, jog teritorija naudota pažeidžiant uosto saugumo ISPS kodekso reikalavimus. „Kabotažo“ verslas buvo sustabdytas.

„Klaipėdos hidrotechnika“ bandė teismuose įrodinėti, kad dėl ISPS kodekso pažeidimų prie jos buvo priekabiaujama. Teismų nepavyko tuo įtikinti.

Uosto teritorija prie 209 metrų ilgio 118 krantinės kurį laiką buvo nenaudojama, už jos nuomą Uosto direkcija negavo pajamų.

Šiuo metu šios teritorijos nuomos problemos jau išspręstos. Perpirkusi buvusį „Klaipėdos hidrotechnikos“ turtą krantinę ir teritoriją įgijo teisę nuomoti bendrovė „Kamineros krovinių terminalas“. Šio mėnesio duomenimis, bendrovėje dirba 28 darbuotojai.

Perpirkusi durpių krovą vykdžiusią „MABRE LPC“ bendrovė „Kamineros krovinių terminalas“ nuomoja ne tik 118, bet ir 119, 120 krantines. Ji krauna durpes, briketus, skaldą, skiedras, metalo laužą, pjuvenas, medieną.

Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus teigė, kad svarstoma galimybė į „Kamineros krovinių terminalo“ nuomojamą teritoriją ir prie 118-120 krantinių nutiesti geležinkelio atšakas.

Žlugo dėl švedų?

Po bankroto procedūros 2015 metų rugpjūčio 21 dieną Elektrėnuose buvo išregistruota P.Jurgučio valdyba bendrovė „Kruonio hidroakomuliacinės elektrinės statyba“.

Ši bendrovė žlugo dėl to, kad iš Švedijos bendrovės  „Alstom Power Sweden (AB)“ negavo pinigų už atliktus darbus Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose.

Bendrovė „Kruonio hidroakomuliacinės elektrinės statyba“ likviduota. Perėmusi jos skolas – per 4 mln. eurų iš „Alstom Power Sweden (AB)“ bandė prisiteisti Lietuvos bendrovė „Natūra Furnitūre“. Teisme buvo konstatuota, kad ji negalėjusi perpirkti iš „Kruonio hidroakomuliacinės elektrinės statyba“ ir jos ieškinys atmestas.

Nuo šių metų rugsėjo 9 dienos bankroto procedūra pradėta vykdyti bendrovei „Altarnaja“. Tai yra P.Jurgučio valdytos bendrovės „Klaipėdos keliai“ teisių perėmėja. Pavadinimas buvo pakeistas 2014 metų pabaigoje. Po to net kelis kartus keitėsi bendrovės vadovai, bet išsaugoti bendrovės nepavyko.  

Šių metų liepą likviduota bei išregistruota ir bendrovė „Pajūrio investicijų valdymo centras“. Ji valdė beveik visų P.Jurgučio bendrovių didesnę ar mažesnę akcijų dalį.