Teismas nusprendė kol kas netvirtinti šalių prašymo baigti ginčą taikos sutartimi. Tuo pačiu atmesti bendrovių „Fortum“ bei „Kauno energija“ prašymus įtraukti jas į bylą trečiaisiais asmenimis.

Teismas žodinio nagrinėjimo metu sieks išsiaiškinti, ar žaliosios energetikos skatinamasis tarifas iš tiesų nepažeidžia viešojo intereso.

Iš viso Lietuvoje pernai daugiau nei 1,5 tūkst. įmonių ir fizinių asmenų buvo išmokėta beveik 148 mln. eurų paramos iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto. Šiemet ši suma viršys 145 mln. eurų.

Didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas yra bendrovė „Fortum“, kuri per pastaruosius 4 metus jau yra gavusi beveik 15 mln. eurų VIAP paramos paramą per elektros skatinamąjį tarifą Klaipėdos atliekų deginimo jėgainėje. Per 12 skatinimo schemos metų VIAP išmokos šiai įmonei gali siekti apie 40 mln. eurų. Praėjusiais metais parama „Fortum“ jėgainei siekė 3,7 mln. eurų.

Tuo tarpu iki šiol VIAP paramos negavusiai Vokietijos bendrovei „Danpower“ atnaujintas 2013 metais aukcione Kaune laimėtas tarifas per metus elektros vartotojams gali atsieiti apie 1,5 mln. eurų, arba apie 18 mln. eurų per visą laikotarpį.

„Danpower“ finansų direktorius Burkhardas Fogelis teigia, kad Vokietijos investuotojai pasiruošę įrodyti teisme savo teisumą dėl būtinybės valstybei laikytis savo įsipareigojimų.

Galima taikos sutartis su Energetikos inspekcija yra dalis taikos susitarimo, kurį gegužę „Danpower“ pasirašė su Energetikos ministerija. Šį taikos susitarimą su ministerija teismas jau buvo galutinai ir neskundžiamai patvirtinęs dviejose bylose dėl „Danpower“ plėtros leidimo sustabdymo ir panaikinimo.

B. Fogelio teigimu, taikos sutartys su Lietuvos valstybinėmis institucijomis skatins skaidrią ir sąžiningą konkurenciją bei efektyvią atsinaujinančios energetikos plėtrą. Sutartys taip pat sudarys sąlygas Kaune pigiau gaminti šilumą bei prisidėti prie jos kainų mažinimo gyventojams.

Gegužę Vyriausybės patvirtinta Energetikos ministerijos ir „Danpower“ taikos sutartimi nutraukiami teisiniai ginčai aštuoniose bylose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. Vokiečiai įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.

Valstybė išvengia ir bylinėjimosi išlaidų, kurios visuose teismuose galėjo siekti iki 5 mln. eurų.

Taikos sutartimi „Danpower“ bus atstatytas 2013 m. suteiktas, bet 2015 m. panaikintas leidimas elektros energijos gamybos plėtrai Kaune su fiksuotu 9,7 cento už kilovatvalandę tarifu 12 metų laikotarpiui. Vokietijos investuotoja savo ruožtu sutiko atsisakyti jai skirto ir teisme apginto skatinamojo elektros supirkimo tarifo biokuro elektrinės projektui Vilniuje.

Vokietijos kompanija „Danpower“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų ir čia valdo atsinaujinančios energetikos bendrovę „Danpower Baltic“, kuriai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.

„Danpower“ priklauso Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų įmonei „Stadtwerke Hannover AG“, kurios metiniai pardavimai siekia 2,3 mlrd. eurų.