2022 metais VMVT ir „InnoForce“ pasirašė sutartį, kuria pastaroji įmonė įsipareigojo tarnybai sukurti bendrą Maisto kontrolės ir Gyvūninio maisto kontrolės informacinę sistemą.

Darbai buvo suskirstyti į keletą etapų. Pirmuoju etapu parengusi tarnybai analizę, įmonė pateikė tarnyba trečdalio milijono eurų sąskaitą, tačiau pastaroji nurodytos sumos „InnoForce“ nesumokėjo. Dėl to įmonė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti beveik 364 tūkst. eurų skolą ir 4 tūkst. delspinigių. Pirmosios ir antrosios instancijos teismų sprendimai buvo palankūs VMVT, tačiau juos apskundus, galiausiai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylą grąžino nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris tenkino įmonės skundą ir priteisė iš tarnybos nurodytą sumą.

VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė, vertindama tokį teismo sprendimą sako, kad pastarasis į šią bylą pažiūrėjo formaliai.

„Teismas nutarė, kad VMVT turi sumokėti „InnoForce“ už projekto analizės etapą, manau, nesigilindamas nei kas tame etape buvo padaryta ir koks rezultatas pasiektas, nei kokia to rezultato tikroji vertė“, – komentare „Delfi“ teigė A. Mikalauskienė ir pridūrė, kad tarnybai pateikta analizė galėjo būti neoriginali.

„Lingvistiškai analizuojant pateikto dokumento turinį, pasimatė, kad tai, galima sakyti, didžiąja dalimi buvo kopija VMVT anksčiau turėto dokumento. Įmonės indėlis, mano nuomone, dokumente sudarė apie 25 proc., kurias įvardinčiau kaip nukopijuoto dokumento korekcijas“, – pažymėjo VMVT vadovė.