Juodžiausi – sausis ir gegužė

Lietuvos kelių policijos tarnybą suskaičiavo, koks avaringumo požiūriu buvo pirmasis metų pusmetis. Nuo šių metų sausio 1 d. iki liepos 1.d šalies keliuose žuvo 82 eismo dalyviai, įvyko 1 493 eismo įvykiai ir buvo sužeisti 1 754 žmonės. Daugiausia gyvybių keliuose netekome per pirmąjį šių metų mėnesį – net 25. Mažiausiai eismo įvykių užfiksuota trumpiausią metų mėnesį – vasarį. Užfiksuota 150 eismo įvykių, kuriuose sužeistas 171 žmogus, žuvo dešimt eismo dalyvių.

Atėjus pavasariui eismo įvykių statistika vėl kryptelėjo į liūdnesnę pusę. Avaringiausias praėjusio pusmečio mėnuo – gegužė. Per paskutinį pavasario mėnesį įvyko 351 eismo įvykis, žuvo 16, o sužeista 405 žmonės.

Per eismo įvykius daugiausia žuvo pėstieji – 34 (41,5 proc.), 24 iš jų žuvo tamsiuoju paros metu, o beveik kas trečias pėsčiasis – partrenktas pėsčiųjų perėjoje. 24 žuvusieji buvo automobilių vairuotojai, keturiolika žuvusiųjų – keleiviai. Tarp žuvusių vairuotojų per šešis metų mėnesius – ir septynių motociklų vairuotojai. Po du motociklininkus žuvo balandį ir birželį, o net trys – gegužę. Žuvo ir trys dviračių vairuotojai. Beveik kas antras eismo įvykis, kuriame žuvo žmonės, ir beveik kas penktas, kuriuose eismo dalyviai sužeisti, įvyko tamsiuoju paros metu.

Kalti orai?

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkė Šarūnė Dzimidaitė dienraščiui sakė, kad avaringumo kreivės Kaune itin sutampa su tomis, kurios buvo fiskuotos ir visos šalies mastu.

"Per pusmetį mes užfiksavome 223 eismo įvykius, kuriuose buvo sužeisti 269 eismo dalyviai. Netekome aštuonių eismo dalyvių", – pirmojo pusmečio statistiką vardija Š.Dzimidaitė. Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Kaune pats avaringiausias mėnuo – gegužė, o daugiausia gyvybių – net penkios – užgeso keliuose sausio mėnesį. Paklausta, kaip mano, kodėl taip išsiskyrė būtent šie du mėnesiai, pareigūnė tvirtino, kad viską lėmė orai.

"Šių metų sausis, vertinant eismo saugumo požiūriu, buvo labai pavojingas – dalį mėnesio nebuvo sniego, tad tamsoje matomumas buvo itin prastas. Tamsusis paros metas sausį trunka kone nuo 17 val. iki 9 val. ryto, tad tuomet, kai keliuose būna daugiausia automobilių, būna ir tamsiausia. Vėliau sausį prasidėjo tikra žiema su pūgomis ir slidžia kelio danga, o tai irgi turėjo lemiamos įtakos avaringumo augimui. Kodėl taip išsiskyrė gegužė (49 eismo įvykiai) – todėl, kad gegužę orai buvo itin palankūs kur nors keliauti su transporto priemonėmis. Buvo šilta, tad itin išaugo kelionių skaičius, o jam didėjant, didėja ir avarijų tikimybė", – priežastis vardijo pareigūnė.

Didžiąją žuvusiųjų per pirmąjį pusmetį dalį sudarė pėstieji – trys jų žuvo tamsiuoju paros metu, du – perėjose, vienas – gulėdamas ant kelio.

Pėstieji rizikuoja

Didžiąją dalį žuvusiųjų per pusmetį sudarė pėstieji. Iš aštuonių žuvusiųjų penki nevažiavo jokia transporto priemone. Trys pėstieji žuvo tamsiu paros metu, du – pėsčiųjų perėjoje, vieno eismo dalyvio vairuotojas nepastebėjo, kai jis gulėjo ant kelio. Per pusmetį žuvo ir vienas vairuotojas bei du keleiviai. Visi šie asmenys nukentėjo per vieną, daug dėmesio sulaukusį eismo įvykį, kai pareigūnų reikalavimui sustoti nepaklusęs vairuotojas nuo jų bėgo, o nesuvaldytas automobilis vėliau trenkėsi į pakelės stulpą.

Lyginant praėjusiųjų ir šių metų pirmojo pusmečio statistiką tenka konstatuoti liūdną faktą, kad šiemet eismo saugumo situacija Kaune prastesnė. 2017-aisiais per tą patį laiikotarpį Kaune žuvo keturi žmonės, o sužeista buvo kone 17 proc. mažiau. Šių metų statistiką, žinoma, itin pablogino jau minėtoji BMW automobilio avarija, kurios metu žuvo trys žmonės. Visi likę per pirmąjį pusmetį žuvusieji – pėstieji. Š.Dzimidaitė atkreipia dėmesį, kad pėstieji patys linkę rizikuoti nesaugodami savęs ir žengdami į važiuojamąją dalį neįsitikinę, ar tą daryti saugu. "Vesdami saugaus eismo pamokas vaikams mes visuomet akcentuojamae, kad beatodairiškai kirsti važiuojamosios kelio dalies, net ir ten kur yra ne tik pėsčiųjų perėja, bet ir šviesoforas, negalima. Pirmiausia reikia įsitikinti, kad tą daryti saugu. Mes kartojame tokią veiksmų seką – sustok – išgirsk – pamatyk – eik. Taigi į perėją įžengti ir ja eiti galima tik tuomet, kai įsitikinama, kad trasnporto priemonės visiškai sustojo ir mato pėstyjį, kurį turi praleisti", – kalbėjo pareigūnė.

Avaringiausios gatvės

Kalbant apie avaringiausias miesto gatves, galima išskirti keletą jų. Daugiausia eismo įvykių – po aštuonis įvyko Jonavos gatvėje ir V.Krėvės prospekte, po septynis – R.Kalantos ir Raudondvario pl., po šešis – Kovo 11-osios gatvėje ir Juozapavičiaus prospekte. Pasak pareigūnės, nieko nuostabaus, kad į avaringiausių gatvių suvestines pateko būtent šios miesto trasnporto eismo arterijos – jos itin plačios, jomis vyksta intensyvus eismas.

"Tik Kovos 11-osios gatvė yra mažesnė, tačiau joje eismas taip pat itin intensyvus, be to, gatvėje labai daug pėsčiųjų perėjų, taigi eismo dalyviams tenka daug daugiau iššūkių", – tvirtino policininkė.

Ji pastebi, kad visiems eismo dalyviams trūksta atidumo. "Mūsų dėmesį itin blaško visas išmanusis pasaulis – dabar vairuotojai nesibodi ne tik paskambinti ar parašyti trumpąją žinutę telefonu kol vairuotja, tačiau naršo internete, tikrina socialinius tinklus – tai veiksmai, kurie prie vairo gali tapti pražūtingais. Ne išimtis ir pėstieji. Ypač jaunimas. Ne vieno jų ausys paslėptos po ausinukais, žvilgsnis nudelbtas į mobiliuosius įrenginius. Taigi natūralu, kad kai asmuo nestebi eismo situacijos pradeda kelti pavojų sau ir kitiems", – sakė Š.Dzimidaitė.

Eismo įvykių Kaune priežastys

16 proc. – įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą ir lenkimo taisyklių nepaisymas.

16 proc. – motorinių transporto priemonių vairavimas  neblaiviems arba apsvaigusiems.

34 proc. – vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymas.

34 proc. – netinkamas pėsčiųjų elgesys ir KET nepaisymas – ne vietoje kertama važiuojamoji kelio dalis.