Ilgametį Kauno kelių policijos valdybos viršininką Alfonsą Tarasevičių 2012-aisiais pakeitė Danas Česnauskas. Pagrindinės nelaimių keliuose priežastys, pasak naujojo vadovo, nesikeičia: kaip ir ankstesniais metais, dauguma jų kyla dėl nesaugaus greičio.

– 2012-ieji buvo pirmieji metai, kai vadovaujate Kelių policijos valdybai. Ar sunkūs jie buvo?

– Ypač sunkus nebuvo. Per 10 metų dirbau panašų darbą. vis dėlto turiu pripažinti, kad žinias reikia nuolat atnaujinti. Na, kad ir Kelių eismo taisyklės. Jas išmoksti, tačiau jau po pusmečio vargu ar išlaikytum egzaminą. Norint jų nepamiršti, reikia nuolat kartoti. Taip ir mūsų darbe reikia gilinti ir atnaujinti jau įgytas žinias.

– Kokie šie metai Kaunui buvo eismo prasme – avaringi, skaudūs ar džiugino mažėjantis avaringumas?

– Šie metai labai įdomūs. Pagal praėjusių ir šių metų statistiką užfiksuota 82 eismo įvykiais mažiau.

– Pernai policijos darbas buvo daugiau su pėsčiaisiais. Dalijome atšvaitus, daug informacijos skelbėme žiniasklaidoje, netgi važiavome į autobusų stotį ir dalijome atšvaitus pėstiesiems, kurie išlipa atokesnėse, mažiau apšviestose vietose. Deja, žuvusiųjų statistika liūdina. Nors eismo įvykių mažiau, tačiau žuvusiųjų – šešiais daugiau.

– Kokias išskirtumėte pagrindines eismo nelaimių priežastis Kaune?

– Pagrindinė nelaimių, kuriose žūsta žmonės, priežastis – greitis. Skaudi nelaimė įvyko metų pabaigoje, kai Savanorių prospekte automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir rėžėsi į medį. Vairuotojas žuvo. Ant galinės automobilio sėdynės sėdėjęs keleivis liko gyvas. Jis pasakojo, kad paskutinis skaičius, kurį jis matė, – ties 180 km/val. greičio padala esanti spidometro rodyklė. Automobilis rėžėsi į medį, o jei būtų įvažiavęs į viešojo transporto stotelę, tai nukentėjusių pėsčiųjų skaičius būtų liūdnesnis.

Savanorių prospekto pradžioje ir Laisvės alėjos sankirtoje auga didžiulė liepa. Vargu ar kas nors atkreipė dėmesį, tačiau jos kamienas iš važiuojamosios gatvės dalies pusės visai be žievės. Tai eismo įvykių, kurių dažna priežastis greitis, padarinys.

– Kurios Kauno gatvės avaringiausios ir kodėl?

– Pirmauja Savanorių prospektas. Tai ilgiausia Kauno gatvė, todėl ir įvykių joje daugiausia. Jei nelaimių santykis būtų skaičiuojamas pagal ilgį, tai vargu ar ją būtų galima laikyti avaringiausia, tačiau turiu pripažinti, kad nelaimių būtent Savanorių prospekte įvyksta daugiausia.

– Ar keičiasi vairuotojų vairavimo kultūra – gerėja ar blogėja?

– Gal situacija ir nėra tokia, kokios norėtume, tačiau ji gerėja. Anksčiau lengvojo automobilio praleistas troleibuso vairuotojas avariniu signalu nepadėkodavo. Dabar dažnai iš šalutinio kelio važiuojantįjį vis praleidžia. Tai rodo aukštesnį vairuotojų kultūros lygį.

Patys vairuotojai tampa atsakingesni eismo dalyviai. Vis daugiau gauname pranešimų iš vairuotojų, kad kelyje pastebėtas neblaivus vairuotojas. Ne visada pasitvirtina, tačiau ne vienas neblaivus vairuotojas buvo nustatytas dėl kitų vairuotojų pastabumo.

– Buvo kalbų, kad Kaune daugės greičio matuoklių. Kokie pokyčiai laukia šioje srityje?

– Ne kartą kalbėjome ir su Kauno meru, ir su savivaldybės Transporto skyriaus vadovu. Greičio matuoklių finansavimas yra savivaldybės rankose, tai nebuvo pasakyta, kad nieko nedarys, tačiau aiškaus atsakymo, kada jie galėtų būti statomi, taip pat nėra.

Jų nebuvimą stengiamės kompensuoti. Naudojamės policijos automobiliais be skiriamųjų ženklų, kurie fiksuoja greitį. Greičio matuoklių Kaune turėtų būti ne mažiau nei Vilniuje. Jų skaičiaus ir vietų vairuotojai turėtų neįsiminti.

Kaune kol kas yra vienintelis greičio matuoklis. Pašilės gatvėje ir Taikos prospekto sankirtoje jis stovi apie 10 metų, tačiau toje vietoje kasdien užfiksuojama iki 15 pažeidėjų.

– Buvo planuojama atkurti atskirą kelių patrulių tarnybą. Ar šie planai nesikeičia ir kada tikimasi turėti tokį būrį?

– Vargu ar galima tikėtis, kad bus kaip anksčiau, kai vien Kelių policijos pareigūnų buvo 80, tačiau stengiamasi, kad eismo dalyviai jaustųsi saugesni.

– Kurias Kauno sankirtas rekomenduojate modernizuoti greičiausiai?

– Čia ir vėl remiamės į finansavimo problemą. Sankirtų modernizavimas jau yra labai didelės lėšos. Tačiau mes ir su mažai lėšų esame nemažai pasiekę. Kaune praktiškai visos perėjos prie didžiųjų sankirtų yra paženklintos geltoname fone.

Idealiausios būtų sankirtos, kai vieni važiuoja viršumi, kiti – apačia. Tada ir eismo intensyvumas geresnis, ir nelaimių mažiau. Vis dėlto tai jau labai didelės lėšos.

– Ko palinkėtumėte vairuotojams 2013-aisiais?

– Vairuotojams linkiu kelyje elgtis taip, kaip norėtų, kad būtų elgiamasi su jais.

Statistika

Įskaitiniai įvykiai Kaune

2011 m. – 251

2012 m. – 169

Žuvo

2012 m. – 9

2012 m. – 15

Pėsčiųjų perėjose partrenkta

2011 m. – 85

2012 m. – 60