„Murano“ keistenybės

Automobilių dizaino specialistai gali įvardyti ne vieną atvejį, kai kritikų ir pirkėjų pripažinimą pelnęs modelis vėliau nutobulinamas ir tampa pajuokos objektu. Vienas tokių pavyzdžių – „Nissan Murano“.

Pirmoji šio japono karta susilaukė nepaprastos sėkmės. Unikalių formų automobilis kartu su giminingu „Infiniti FX“ modeliu buvo vieni pirmųjų sportiškų visureigių rinkoje su dinamiškais 3,5 l V6 benzininiais varikliais ir puikiu kėbulo dizainu, įtinkančiu tiek visureigių, tiek sportiškų automobilių mėgėjams. O štai antros kartos „Nissan Murano“ liko nesuprastas.

Automobilio radiatoriaus priekinės grotelės ir žibintai taip supinti į vieną krūvą, kad jų neišpainiotų nė pats Šerlokas Holmsas.

Apvalainų formų automobilis neatrodė nei sportiškai, nei visureigiškai, t.y. jis neturėjo nė vieno bruožo, anksčiau lėmusio sėkmę. Automobilio priekinės radiatoriaus grotelės ir žibintai taip supinti į vieną krūvą, kad jų neišpainiotų nė pats Šerlokas Holmsas. Dar keisčiau yra tai, kad šis nepatrauklus apvalių formų dizainas buvo pristatytas kaip tik tuo metu, kai vėl tapo madingi kampuotų formų visureigiai.

Keistenybės tuo nesibaigia. Kompanija „Nissan“ sugalvojo, kad visureigis gali būti ne tik sportinis, bet ir kabrioletas. Todėl rinką pasiekė unikalus visureigio-kabrioleto kėbulas, kuris nepasižymi nei kėbulo standumu, nei bagažinės dydžiu. Į pirkėjų patobulinimus dizaineriai sureagavo tinkamai, tad trečios kartos „Murano“ grįžo prie ištakų – tikro sportiško visureigio išvaizdos.

Pigūs „Mercedes“ veidrodėliai

Šoninio vaizdo veidrodėliai  – nedidelė kėbulo detalė, bet dažnai labai įsimintina. Kad ir prisiminus charakteringus aštuntojo ir devintojo dešimtmečių „Porsche 911“ veidrodėlius, kurie buvo įtaisyti ir legendiniame „Audi RS2“ modelyje, taip pabrėžiant jų sąsajas. Arba vien ko verti nuostabūs „Pagani Huayra“ lapo formos veidrodėliai, net „Opel Vectra“ devintajame dešimtmetyje gavo įdomų šios detalės dizaino sprendimą.

Ausytės: ak, ir ža­vūs tie „Pa­ga­ni Huay­ra“ la­po for­mos veid­ro­dė­liai. Gamintojo nuotr.

Automobilių pramonės industrijos idėjų lyderė kompanija „Mercedes-Benz“ 2000-aisiais savęs nekankino šios nereikšmingos detalės formų klausimais.

Kada atėjo mada į veidrodėlius montuoti posūkių žibintus, „Mercedes“ veidrodėlių dizainas atrodė tiesiog neprofesionaliai, tarsi sukurtas praktiką atliekančio nepatyrusio studento. Negana to, šio dizaino veidrodėliai buvo montuojami beveik į visus „Mercedes“ modelius, nepriklausomai, ar automobilis didelis, mažas, apvalainas, kampuotas, solidus ar dar kažkoks. Žiūrint į juos, susidarydavo pigumo ir padrikumo įspūdis, nederantis tokiai solidžiai kompanijai.

„Mercedes“ veidrodėlių dizainas atrodė tiesiog neprofesionaliai, tarsi sukurtas praktiką atliekančio nepatyrusio studento.

Lėtapėdžiai iš „Jeep“

„Jeep“ markė žinoma dėl puikių klasikinių visureigių. Vien ko vertas nesenstantis „Jeep Wrangler“ dizainas arba visais laikais įspūdingai atrodantis „Grand Cherokee“. O štai mažesnis „Cherokee“ modelis buvo lyg trečias brolis kvailys.

Neaišku, kokia buvo 2013 m. išleisto eksperimentinio „Cherokee“ kūrėjų mintis, bet priekinė dalis pribloškė ne vieną šios markės gerbėją. Šiaip jau gana nuosaikus visureigio dizainas visiškai nederėjo su išsiskiriančia priekine dalimi, kur dominavo gausybė mažų žibintų.

„Nenuostabu, kad 2019 m., kai buvo atnaujintas dizainas, ši „Cherokee“ keistenybė buvo ištaisyta. Vietoj šešių mažų žibintų buvo pasirinktas tradicinis sprendimas – pagrindiniai žibintai įtaisyti viršuje, o rūko žibintai apačioje“, – priminė svetainės autoasas.lt specialistas Nerijus Paketūras.

Detalės: ma­žų ži­bin­tų per­krau­tas „Che­ro­kee“ prie­kis da­rė gė­dą vi­sai „Jeep“ vi­su­rei­gių šei­mai. Gamintojo nuotr.

Tačiau ir šis dizainerių sprendimas nebuvo sėkmingas, nes kaip tik tuo metu tapo itin madinga priekį išpuošti daugybe mažų žibintų. Netrukus rinkoje pasirodė gausybė modelių, turinčių labai įdomų priekinės dalies dizainą,  – „Nissan Juke“, „Citroën C3“, „Citroën C4 Cactus“, „Hyundai Bayon“, „Hyundai Kona“, o šiemet tokį netradicinį priekį gavo net ir solidusis septintos serijos BMW.

„Ford“ skriestuvas

Devintojo dešimtmečio pradžioje kompanija „Ford“ labai sėkmingai pritaikė tuo metu madingo apvalaino stiliaus dizainą savo automobiliuose „Mondeo“, „Fiesta“ ir „Probe“. O štai to paties dešimtmečio pabaigoje sugalvojo, kad dabar jų automobilių dizainas bus sukurtas iš įvairių tarpusavyje susikertančių apskritimų, parabolės ir elipsės linijų.

Mintis buvo įdomi ir originali. Ji gavo pavadinimą „New Edge“ ir yra itin pastebima „Ford Ka“, pirmos kartos „Focus“ ir antros kartos „Mondeo“ modeliuose.

Tačiau ne visi fordukai buvo sėkmingai priderinti prie šio stiliaus – vienas tokių yra sportiškas kupė „Ford Cougar“. Pažiūrėjus į „Cougar“, akivaizdu, kad dizaineriai įdėjo daug pastangų, stengdamiesi automobilio žibintus, bamperius, oro paėmimo angas, šoninių langų liniją, net durų rankenėles nupiešti iš apskritimų ir elipsių.

Jiems tikrai nebuvo lengva įvairias kėbulo dalis suklijuoti į vientisą kūrinį, tad rezultatas nuvylė. Žinodami, kad, skirtingai nei 7 l variklį turėję pirmtakai, šis modelis negavo net pusės galios, specialistai konstatavo:  nei vaizdo, nei galios.

Varliaakis BMW

2004 m. BMW pristatė pirmąjį kompaktišką modelį su savitu kėbulo dizainu ir atskiru pavadinimu – pirmos serijos BMW E87. Automobilis pasirodė dinamiškas, gerai valdomas ir pavykusių vizualinių sprendimų. Tačiau 2011 m. atėjo laikas jį pakeisti, tad buvo pristatytas antros kartos pirmukas. Šio fenomeno kūrėjai nusprendė, kad mažasis BMW turi būti kitoks nei likę jo šeimos nariai – mažiau mačo dvasios, tad labiau skirtas moteriškai auditorijai.

Vedami tokios idėjos, BMW dizaineriai sukūrė žaismingą pirmos serijos „veiduką“ su dideliais apvalainais žibintais tiek priekyje, tiek gale. Tokia stiliaus filosofija naudojama daugelyje ratuočių, nutaikytų į moterišką auditoriją: „Mini“, „Fiat 500“ ar „Volkswagen Beetle“. Nepaisant to, kad „Fiat“ ir „Volkswagen“ atveju ši strategija suveikė puikiai, ji visiškai neįsipaišė į vyrišką kompanijos BMW filosofiją, paremtą sportišku brutalumu.

Nenuostabu, kad po keleto metų apvalaini žibintai buvo pakeisti į aštresnio dizaino analogus, labiau tinkančius BMW modeliams. Nuo to laiko kompanija daugiau neeksperimentavo bandydama sukurti „BMW Beetle“ mišrūną.

Nerišli „Hondos“ legenda

„Honda“ dizaino koncepcija pastaruosius penkiolika metų išties liūdina. O juk aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje japonai gamino pasakiškos išvaizdos „Civic“, CRX, NSX, „Accord“, „Integra“, „Prelude“ ir „Legend“. Visi jie buvo sportiški, dinamiški, vientiso dizaino ir japoniškai žavūs.

„Tačiau geri laikai negali tęstis amžinai. Po keleto nuoseklių dešimtmečių „Honda“ pradėjo gaminti modelius, kurie nebeprisitaikė prie rinkos pokyčių”, – konstatavo automobilių skelbimų ir atsiliepimų svetainės autoasas.lt vadovas N.Paketūras.

2004 m. buvo pristatyta „Honda Legend“ su aerodinamišku kėbulo dizainu. Nors automobilis buvo ir kokybiškas, ir prabangus, tačiau šios reprezentacinės klasės automobiliai privalėjo turėti stambių ir net kampuotų formų dizainą, kuris sufleruoja apie automobilio savininko statusą ir piniginės dydį. Tokie pavyzdžiai buvo „Lexus LX“, septintos serijos BMW ar „Audi A8“.

Kitas kompanijos „Honda“ šūvis į dausas – HR-V modelis, pristatytas 1998 m. Tarsi ir pačiu laiku, kai tik užgimė kompaktiškų visureigių, vadinamųjų krosoverių, rinka. Tačiau 2005 m. automobilio gamyba buvo sustabdyta pirkėjams nepateikus jokio HR-V įpėdinio ir kaip tik tada, kai pardavimų rinką ėmė sprogdinti modelis „Nissan Qashqai“.

Nepasisekė kompanijai „Honda“ ir su CR-Z modeliu, kuris turėjo prikelti kultinio CRX šlovę. Tačiau naujasis sportiškas, hibridinę pavarą turintis mažylis nebuvo nei sportiškas, nei ekonomiškas. Kadaise itin sėkmingas „Accord“ modelis taip pat prarado turėtą šlovę Europoje. Iš esmės „Accord“ nerado savo nišos: kaip prabangus vidutinio dydžio sedanas-universalas, jis buvo per mažai prašmatnus, o kaip biudžetinis – turėjo per daug stiprių konkurentų.