Daktaro Šliūpo fordas

Biržai užima išskirtinę vietą ne tik Lietuvos automobilizmo žemėlapyje. Šiaurės Lietuvoje, pasienyje su Latvija įsikūręs miestas, kuriame gyvena apie 10 tūkst. žmonių, garsėja savo istorija.

Buvusi bajoriškosios Radvilų giminės tėvonija ne vieną šimtmetį buvo viena svarbiausių Lietuvos vietovių. Smetoninėje Lietuvoje tai buvo reikšmingas ekonominis ir kultūrinis šalies taškas. Pakanka paminėti, kad 1932 m. čia veikė didelė linų perdirbimo gamykla, nemažai smulkesnių pramonės įmonių, net 228 parduotuvės, penki viešbučiai ir du kino teatrai.

Nenuostabu, kad čia atsirado vieni pirmųjų Lietuvoje automobilių ir autobusų. Vienu pirmųjų registruotų Pasvalio–Biržų apskrities automobilininkų tapo žymusis daktaras Jonas Šliūpas – garsus Lietuvos politikos, visuomenės, kultūros veikėjas, filosofas, aušrininkas ir gydytojas. J. Šliūpo „Ford“ automobilis 1921 m. lapkritį gavo automobilio registracijos lentelę (valstybinį numerį), ant kurios puikavosi skaičius 1202.

Saugo tradicijas

Pabrėžtina, kad pačiuose pirmuosiuose tarpukario Lietuvos transporto registracijos numeriuose raidžių dar nebuvo – tik skaitmenys.

Tuo tarpu pirmasis autobusas („Ford“ markės) registruotas Biržų–Pasvalio apskrityje randamas jau 1922 m. registracijos sąraše. Jo savininkas – agronomas Petras Variakojis, kuris šią transporto priemonę įsigijo pardavęs turėtą lengvąjį automobilį „Pierce Arrow“.

Kai kuriuos istorinius eksponatus iki šiol galima išvysti šalia Biržų veikiančiame unikaliame Senovinės technikos muziejuje. Čia eksponuojami senoviniai garo traktoriai, autobusai, sunkvežimiai, specialiosios paskirties technika, prieškariniai ir sovietiniai automobiliai, motociklai, dviračiai. Muziejaus pažibos – 1898-ųjų garinis CASE traktorius, 1929-ųjų gražuolis „Oldsmobile“, 1942-ųjų elegantiškasis „Cadillac“ ir prabangiosios GAZ 13 ir GAZ 14 „Čaikos“.

Užtruko: Laisvės alėja buvo pradėta asfaltuoti 1927 m. ties Miesto sodu, o baigta tik po penkerių metų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Apsivertė „žagre“

Grįžkime prie pagrindinės temos. Dabar jau sunku ar net neįmanoma pasakyti, kiek ir kokių nelaimingų atsitikimų įvyko nuo pat pirmojo automobilio pasirodymo Biržų krašte, bet spaudoje ar kituose oficialiuose šaltiniuose paminėti faktai išliko ir įėjo į Lietuvos automobilizmo istoriją.

Pirmoji mums žinoma automobilio avarija Biržuose įvyko 1928 m. balandžio 15 d. Kaip rašė tuometis apskrities laikraštis „Biržų žinios“, „[...] katastrofa įvyko prie Agluonos tilto su p. Mežiūno greit važiavusiu automobiliu. Staiga užtormazavus automobilio motorą, automobilis „žagre versdamas“ apsivožė, smarkiai sumušdamas keleivius ir šoferį, automobilis susidaužė ir arklių pagalba garažą pasiekė...“

Ar sudomino? Jeigu taip, pamėginkime sužinoti, kas gi buvo tas ponas Mežiūnas (Miežiūnas) ir kokiu automobiliu jis apsivožė prie Agluonos upės tilto. Ir dar net „žagre versdamas“!

Atėmė: bene žymiausias Biržų taksistas P. Čygas paslaugas teikė tol, kol sovietai nacionalizavo jo automobilį „Ford“. / Biržų krašto muziejaus „Sėla“ archyvo nuotr.

Sutaisė žaibiškai

Nežinia, ar sunkiai susižeidė keleiviai ir šoferis, kokie apgadinimai buvo padaryti automobiliui, bet Biržų remontininkai turėjo būti tikrai labai nagingi.

Mat, nuo avarijos dienos praėjus trims savaitėms, to paties laikraščio „Biržų žinios“ skelbime ponas Miežiūnas jau siūlė savo „Ford“ paslaugas „tolimesnėms kelionėms ir pasivažinėjimui Biržuose“.

Pasirodo, kad Karolis Miežiūnas buvo ne vien tik šoferis ar automobilio savininkas, bet ir vienas pirmųjų Biržų taksistų.

Kad dėl to nekiltų jokių abejonių, žvilgtelėkime į 1928 m. Biržų apskrities automobilių registracijos sąrašą. Šiame dokumente tikrai registruotas 1926 m. gamybos lengvasis automobilis „Ford T“, priklausęs Mežiūnui (Miežiūnui) Karoliui, gyvenančiam Biržuose, Malūno gatvėje. Tokiu apynauju automobiliu beveik per dvejus metus mūsų minimas taksistas nuvažiavo 800 km.

Pirmuosiuose tarpukario Lietuvos transporto registracijos numeriuose raidžių dar nebuvo – tik skaitmenys.

Lenkė Pasvalį

Svarstant, ar 800 km beveik per dvejus metus yra daug ar mažai, pirmiausia reikėtų įvertinti tuomečių Biržų miesto ir Biržų apskrities kelius. Kiek jų ir kokie jie buvo?

Pradėkime nuo miesto gatvių, kurių būklės negyrė nei miestiečiai, nei spauda. Iš visų 1928 m. buvusių 49 gatvių tik vienuolika buvo grįstos. Nors visų Biržų gatvių bendras ilgis siekė 29,5 km, akmenimis grįstų gatvių ilgis sudarė tik 7 km. Visos kitos gatvės buvo arba žvyruotos, arba net be jokios kelio dangos.

Tik šiek tiek geriau už Biržus atrodė Pasvalys, kuris tuo metu priklausė Biržų apskričiai. Iš devynių miestelyje buvusių gatvių, kurių bendras ilgis – 7 km, akmenimis grįstų buvo keturios su 3,5 km grindiniu. Tokie oficialūs duomenys buvo skelbiami valstybės leidinyje „Lietuvos savivaldybės 1918–1928“. Ne kažką, ar ne?

Taksi: iš R.Žičkausko kolekcijos – Biržų taksi automobilis, spėjama – 1928 m. „Chevrolet“. / J. Daubaro nuotr.

Kelių trūkumas

Kaipgi atrodė Biržų užmiesčio keliai? Minimais 1928 m. apskrityje plentų dar nebuvo. Tik žvyrkeliai.

Pirmasis plentas Biržų apskrityje – Parovėjos plentas, kurio ilgis 6,8 km, buvo pradėtas tiesti 1927 m. ir pabaigtas 1929-ųjų rudenį. Jau 1930 m. buvo pradėtas tiesti Biržų–Vabalninko plentas ir tik 1935-aisiais – plentas Biržai–Pasvalys.

Priminsiu, kad tarpukariu plentu buvo vadinamas ne asfaltbetonio dangos, bet akmens skaldos paviršiaus (kietos dangos) kelias.

Beje, ne geresnė padėtis buvo ir kitose savivaldybėse, nes jauna valstybė dar tik kūrėsi ir didžiausi Lietuvos pasiekimai buvo priešakyje. Tuo metu netgi laikinoji valstybės sostinė neturėjo kuo pasigirti.

Pirmoji asfaltbetonio (meksfalto) gatvės danga Kaune buvo paklota 1927 m. birželį Laisvės alėjos atkarpoje ties Miesto sodu. Visa Laisvės alėja buvo išmeksfaltuota tik 1932 m. Taip teigia „Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune“ savo jubiliejiniame leidinyje „Pirmoji Lietuvos Respublika 1918–1940 m.“

Taigi, tais laikraštyje minimais 1928 m. nelabai kur buvo galima palenktyniauti ne tik Biržuose, bet ir visoje tuometėje Lietuvoje.

Veiksmas: spauda aktyviai nušvietė to meto vairuotojų naujienas. / E. Einorio archyvo nuotr.

Atėmė sovietai

Be jau minėto Karolio Mežiūno (Miežiūno), porą faktų apie pirmuosius taksi Biržų apskrityje randame toje pačioje 1928 m. Biržų apskrities „autovežimių“ registracijoje.

Joje rašoma, kad Pasvalio valsčiuje buvo registruoti du atviro kėbulo „takso motorai“: Antano Petkevičiaus iš Čižiškių kaimo – „Ford“ ir Juozo Kalpoko (Kalpokovo) iš Pasvalio miestelio – „Chevrolet“.

Tarpukariu plentu buvo vadinamas ne asfaltbetonio dangos, bet akmens skaldos paviršiaus (kietos dangos) kelias.

Vėlesnių metų registracijos bylose taksi automobiliai nebeišskiriami kaip „takso motorai“, o nurodomi kaip „automobiliai verslo reikalams“. Taigi, automobilio savininkas, išsipirkęs verslo registracijos leidimą, savo „autovežimiu“ turėjo teisę užsiimti įvairiapuse veikla: teikti taksi paslaugas, naudoti savo ūkyje ir t. t. Suprantama, verslo reikalams naudojamo automobilio metinė registracija kainuodavo žymiai brangiau negu automobilio, naudojamo savo reikalams.

Bene žymiausiu Biržų taksistu tarpukariu buvo visų galų meistras Povilas Čygas. Pirmąjį „Ford“ atviru torpedos stiliaus kėbulu įsigijęs 1928 m., jis dar kuklinosi. O jau 1930 m. Šiauliuose iš „Ford Fordson“ atstovybės nusipirkęs naujutėlį sedaną, apie savo taksi paslaugas pradėjo skelbtis „Biržų žiniose“. Kiek žinoma, taksisto darbą ponas Povilas su pertraukomis dirbo iki pat sovietų atėjimo ir jo automobilio nacionalizavimo.