Šiek tiek skaičių

Praėjusiais metais Lietuvos keliuose, preliminariais duomenimis, pavyko išsaugoti 53 gyvybes. Jeigu per 2015 m. eismo įvykiuose žuvo 242 asmenys, tai pernai – 189. Toks pasiekimas džiuginantis, tačiau, kalbant apie saugumą keliuose, nerimą kelia kitos dvi skaičių eilutės – eismo įvykių ir sužeistųjų juose skaičius. 2015 m. užfiksuoti 3 tūkst. 33 eismo įvykiai, o pernai jų skaičius šoktelėjo net 8,4 proc, iki 3 tūkst. 289. Labai panašiai keitėsi ir sužeistųjų skaičius – užpernai keliuose buvo sužeisti 3 tūkst. 594 žmonės, o iki praėjusių metų gruodžio paskutinės dienos sužeistųjų skaičius pasiekė 3 tūkst. 884. Tai 8,1 proc. daugiau.

Preliminarūs skaičiai džiugina žvilgtelėjus ir į eismo įvykių statistiką Kaune bei Kauno apskrityje. Palyginti su 2015 m., praėjusiais metais eismo nelaimės keliuose pasiglemžė 24 žmonių gyvybę – 15 mažiau nei 2015 m., kai keliuose Kauno apskrityje žuvo 39 eismo dalyviai, arba du kartus mažiau, jeigu praėjusių metų skaičius lygintume su 2012 m. skaičiais. Tarp žuvusiųjų beveik pusę (11 žuvusiųjų) sudaro pėstieji. Iš jų devyni žuvo tamsiu paros metu eidami keliu be atšvaito. Žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 56-eri metai. Kauno apskrityje pernai taip pat žuvo penki vairuotojai, šeši keleiviai, vienas dviračio vairuotojas (82-ejų metų) ir vienas motociklininkas.

Vertinant eismo įvykių statistiką, Kauno mieste tokių didelių pokyčių nematome. 2015 m. Kauno gatvėse žuvo 11 žmonių, o pernai – dešimt. Tarp žuvusiųjų – septyni pėstieji, du keleiviai ir vienas motociklininkas. Jeigu išskirtume Kauno rajono statistiką, pamatytume, kad čia ji itin pagerėjo. 2015 m. Kauno rajone buvo 16 žuvusiųjų, šiemet – šeši. Iš jų trys pėstieji, po vieną keleivį, vairuotoją ir dviračio vairuotoją.

Dviratininkai ir pėstieji

Kauno kelių policijos valdybos (KKPV) viršininkas Danas Česnauskas pabrėžė, kad didžiausią dalį žuvusiųjų Kauno mieste sudaro pėstieji, todėl šiemet itin daug dėmesio bus skiriama jų saugumui keliuose užtikrinti.

"Negalime sakyti, kad dabar dėmesį kreipsime vien tik į pėsčiuosius, nepamiršime ir vairuotojų, nes nuo greičio, kuriuo jie važiuoja, priklauso ir tai, ar po susidūrimo su transporto priemone pėsčiasis liks gyvas", – pabrėžė pašnekovas. D. Česnausko teigimu, susidūrus pėsčiajam ir transporto priemonei, kurios greitis ne didesnis kaip 50 km/val., pėsčiajam yra 30 proc. išgyvenimo galimybė, tačiau vos tik automobilio greitis padidėja 10 km/val. pėsčiojo išgyvenimo tikimybė sumažėja kelissyk.

Eismo įvykiai su dviratininkais statistiką pablogino maždaug 4 proc.

Stebint pėsčiųjų elgesį kelyje nebus pamiršti ir dviratininkai, kurių saugus dalyvavimas eisme pareigūnams taip pat yra nemenkas iššūkis, nes šių dviračių priemonių vairuotojų mieste smarkiai daugėja, ir jeigu anksčiau policijos pareigūnai dažniausiai fiksuodavo dviratininko ir motorinės transporto priemonės susidūrimo atvejus, tai šiemet jose jau galima rasti pranešimų apie eismo įvykius, kuriuose dalyvavo dviratininkas ir pėsčiasis, arba kai susidūrė du dviratininkai.

"Tokie susdiūrimai taip pat klasifikuojami kaip eismo įvykiai. Mano skaičiavimais, eismo įvykiai su dviratininkais sužeistųjų eismo įvykiuose statistiką pablogino maždaug 4 proc.", – "Kauno dienai" sakė KKPV viršininkas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Kaune ir Kauno apskrityje per eismo įvykius nukentėjo daugiau keleivių nei vairuotojų. Pasak D. Česnausko, dažniausiai keleiviai per eismo įvykius nukenčia, kai atliekamas posūkio manevras į kairę arba bandoma apsisukti. Žinodama tokią situaciją, Kauno miesto saugaus eismo komisija surengė išvažiuojamąjį posėdį, po kurio buvo priimtas sprendimas panaikinti daugiau kaip pusšimtį posūkių į kairę, kur tokie manverai yra atliekami gana retai", – kalbėjo D. Česnauskas.

Padaugėjo iškvietimų

Itin išaugusiam sužeistųjų skaičiui, pasak KKPV viršininko, įtakos galėjo turėti ir pačių žmonių elgesys. Dabar, pasak pašnekovo, žmonės linkę dažniau kreiptis į medikus pasitikrinti sveikatos išsyk po eismo įvykio.

Šiems D. Česnausko teiginiams antrina ir Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis. "Net ir esant mažiausiems nusiskundimams dėl sveikatos eismo įvykio dalyviai iškart kviečia greitąją medicinos pagalbą, kurios medikai sprendimo vietoje nelinkę priimti, todėl žmogus vežamas į ligoninę, kur dažnai, atlikus keletą tyrimų, jis paleidžiamas namo, tačiau sistemoje vis tiek lieka žymė, kad iš eismo įvykio vietos buvo išvežtas sužeistasis", – konstatavo V.Pumputis. Jis užtikrino, kad vienas iš prasidėjusių metų uždavinių – tiksliai atskirti, kokius sužeidimus – lengvus ar sunkius patyrė avarijos dalyviai, kad būtų galima daryti tikslesnes išvadas.

Remiantis tarptautine praktika, sužeistuoju kelyje laikomas asmuo, kuris patyrė sunkias traumas, tačiau Lietuvoje į šį apibrėžimą patenka net ir tie, kurie po eismo įvykio atsiperka tik išgąsčiu ir gumbu kaktoje, jei jį paprašė apžiūrėti medikų.

Vis dėlto galime numanyti, kad rimtų sužalojimų patyrusiųjų skaičius gali būti visai nemenkas, nes prieš ketverius metus, vieno atlikto tyrimo duomenimis, kiekvienas dvidešimtas nukentėjusysis per eismo įvykį tampa neįgalus arba iš dalies neįgalus.

Pasak V. Pumpučio, šiemet bus stengiamasi ne tik dar labiau sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičius, tačiau išsikeltas ir tikslas, kad būtų kuo greičiau suteikta pagalba ir sunkiai sužeistiesiems per eismo įvykį. "Šio tikslo siekiama, nes eismo įvykių metu sunkiai sužalotų eismo dalyvių gyvybė tiesiogiai priklauso nuo pirmosios pagalbos suteikimo greičio ir kokybės. Sieksime užtikrinti greitą ir kokybišką gelbėtojų ir medikų darbą keliuose", – tvirtino V. Pumputis.

Padėtų viešasis transportas?

Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Egidijus Skrodenis, kalbėdamas apie išaugusį sužeistųjų skaičių, atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais individualių kelionių nuosava transporto priemone skaičius auga nuo 2 iki 8 proc., tad natūralu, kad didėjant transporto priemonių srautui išauga eismo įvykių ir sužeistųjų juose skaičius, tačiau optimistiškai nuteikia tai, kad, net ir išaugus vienu automobiliu nuvažiuojamų kilometrų kiekiui, žuvusiųjų skaičius šalies keliuose sumažėjo.

Didžiausią įtaką šio skaičiaus mažėjimui turėtų žmonių sprendimas atsisakyti individualių kelionių, persėdant į viešąjį transportą, tačiau to Lietuvoje, skirtingai nei, pavyzdžiui, Švedijoje, dar nematome.

"Didžiausią įtaką šio skaičiaus mažėjimui turėtų žmonių sprendimas atsisakyti individualių kelionių, persėdant į viešąjį transportą, tačiau to Lietuvoje, skirtingai nei, pavyzdžiui, Švedijoje, dar nematome", – tikino E. Skrodenis. Skandinavijos šalyse jau nebe pirmus metus po truputį menksta nuosava transporto priemone įveikiamų kilometrų skaičius, nes žmonės vis dažniau renkasi viešąjį transportą.

Vertindamas pagerėjusią praėjusių metų statistiką, E. Skrodenis svarstė, kad tam įtakos turėjo ir bendros visuomenės ir valdžios institucijų pastangos suvaldyti žuvusiųjų keliuose skaičiaus augimą, be to, jis atkreipė dėmesį, kad nors Lietuvoje automobilių parkas vis dar yra senas, tačiau vidutinis 13 metų senumo automobilis yra pagamintas maždaug 2004 m., o tai reiškia, kad transporto priemonėse jau buvo daugiau saugumo sistemų, kurios pagelbėja vairuotojams, kai yra kritinės situacijos. "Neatmesčiau fakto, kad keliuose sumažėjo ir automobilių, kurie buvo, paprastai tariant suvirinti iš kelių, kuriuose nebuvo saugos oro pagalvių", – svarstė E. Skrodenis. LAKD vadovas teigė, kad pirmąją vasario savaitę juos turėtų pasiekti galutiniai ir apibendrinti 2016 m. rezultatai, tuomet bus galima daryti gilesnes įžvalgas kalbant apie tai, kokių priemonių eismo saugumui užtikrinti bus imtasi šiais metais.