- Darius Švenčionis, LRT Radijo laida „112“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo balandžio 1-osios padidėjo maksimalus leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose. Nepaisant to, Susisiekimo ministerijos duomenimis, greičio viršijimo atvejų balandį fiksuojama gerokai daugiau nei kovo mėnesį. Tačiau jau netrukus greičio mėgėjus tramdys nauji greičio matavimo prietaisai, bandyti daugiau nei pusmetį.
„Mes esame suinteresuoti, kad žmonės žinotų, kur yra sektoriniai greičio matuokliai, ir kad tuose kelio ruožuose važiuotų saugiai, nes jie yra iš tiesų pavojingi“, – LRT RADIJO laidoje „112“ sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Intelektinių transporto sistemų skyriaus vedėjas Laurynas Ivinskis.
– Jau kelerius metus kalbama apie tai, kad keliuose veiks sektoriniai greičio matavimo prietaisai. Vieniems tai labai suprantama įranga, kitiems – gana sudėtinga ir dar nematyta, negirdėta šalies keliuose. Kas yra sektoriniai greičio matavimo prietaisai ir kuo jie skiriasi nuo tų stacionarių greičio matuoklių, kurie keliuose sumontuoti jau kelis dešimtmečius?
– Stacionarūs radarai yra skirti kontroliuoti greitį tam tikrame taške. Statistika rodo, kad jie veikia ruože iki kelių šimtų metrų, o sektoriniai greičio matuokliai skirti eismo arba greičio kontrolei ilgesniame kelio ruože. Jo pradžioje ir pabaigoje įrengtos kameros, kurios užfiksuoja transporto priemonės registracijos numerį bei greitį. Žinomas atstumas tarp kamerų, paskaičiuojamas greitis, tada pagal įveiktą transporto priemonių greitį įvertinama, ar yra pažeidimas, ar ne. Įranga veikia automatiškai, duomenys teikiami į sistemą.
– Vairuotojai išmokę gudrauti: sumažina greitį ten, kur įrengti stacionarūs greičio matuokliai, tas vietas visi puikiai žino savo įprastuose maršrutuose, o jei važiuoja toliau, gali susirasti informacijos. Su sektoriniais greičio matuokliais taip gudrauti nepavyks?
– Mūsų tikslas nėra apsisaugoti nuo gudraujančių. Norime, kad žmonės būtų sąmoningi. Yra pavojingi kelių ruožai, kuriuose reikia laikytis saugaus eismo. Tos vietos parinktos neatsitiktinai – ten, kur dėl viršyto greičio yra eismo įvykių, reikia įrengti sektorinius greičio matuoklius. Mes esame suinteresuoti, kad žmonės žinotų, kur jie yra, naudotųsi programėlėmis, pavyzdžiui, „Waze“, kurios įspėja apie greičio kontrolę ir kad tame kelio ruože važiuotų saugiai, nes jis yra iš tiesų pavojingas.
Tos vietos parinktos neatsitiktinai – ten, kur dėl viršyto greičio yra eismo įvykių, reikia įrengti sektorinius greičio matuoklius.
– Tikslas nėra surinkti kiek įmanoma daugiau baudų, nubausti vos ne kas trečią vairuotoją, bandantį viršyti leistiną greitį?
– Taip, tikslas – užtikrinti eismo saugumą ir kad visi važiuotų maksimaliu leistinu greičiu.
– Tačiau buvo tokių svarstymų, kad reikėtų neskelbti vietų, kur sumontuota tokia įranga?
– Tą atsitiktinę kontrolę vis dar vykdo Kelių policija, o tas vietas, kur įrengta stacionari įranga, galima rasti ir internete – net ir LAKD yra padariusi žemėlapius, juos pateikusi žiniasklaidai ir paviešinusi savo svetainėje. Šiuo metu ta informacija yra vieša ir prieinama.
– Atrodo, nuo rugsėjo mėnesio sektoriniai greičio matuokliai veikia bandomuoju režimu, tam tikrus duomenis gaunate. Vertinant gruodžio mėnesio duomenis, ten, kur greitis ribojamas iki 90 km/val., buvo fiksuoti maždaug 3 tūkst. automobilių, kurie važiavo greičiau nei 130 km/val. kelyje tarp Marijampolės ir Kybartų, taip pat – tarp Panevėžio ir Šiaulių. Ką tai sako? Turbūt pradėjus fiksuoti pažeidėjus ir išrašant baudas už KET pažeidimus bus didžiulis efektas?
– Vien [informacijos] viešinimas žiniasklaidoje duoda rezultatų. Iš bendradarbiavimo su policija patirties žinome, kad, pavyzdžiui, kelyje „Via Baltica“, kur policija įrengė pirmąjį sektorinį greičio ruožą ir apie tai paskelbė žiniasklaidoje, greičio pažeidimų skaičius gerokai sumažėjo. Kai pažeidėjai gaus pirmąsias baudas, efektas bus dar didesnis.
– Ko dabar trūksta, kad sektoriniai greičio matuokliai pradėtų veikti taip, kaip numatyta?
– Paskutinis žingsnis, kurį šiuo metu vykdome, yra metrologinio įteisinimo darbai, planuojama, kad iki birželio mėnesio jie turėtų būti baigti, sistema visiškai veiks ir galėsime bausti.
Pati sistema sukurta praėjusių metų pabaigoje, šiuo metu vykdomi testavimai, sistemos konfigūravimas. Aišku, visi norėjome, kad darbai būtų atlikti anksčiau, bet reali situacija tokia, kokia yra. Planuojama, kad daugiau sutrikimų nebus ir birželį sistema jau veiks.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno bandymas suvaldyti sukčiaujančius vairuotojus baigėsi nesėkme: kas bus toliau?5
Kauno bandymas suvaldyti elektromobilių vairuotojus, kad šie nesukčiautų, baigėsi nesėkme, tad šią savaitę apmokestintos visos iki šiol buvusios nemokamos elektromobilių įkrovimo stotelės. Miestas sutaupys dešimtis tūksta...
-
Nusprendė sudrausminti triukšmadarius: už garso viršijimą – techninės apžiūros anuliavimas?14
Alytuje garsiai varikliai griaudžia ne tik dieną, bet ir naktimis, todėl pareigūnai ėmėsi drausminimo priemonių – garso matuoklių. ...
-
Kauniečio svajonė – vairuoti skandalingą „Tesla“ šedevrą16
Elektrinis monstras, turėjęs tapti „Tesla“ koncerno kūrybos viršūne, sulaukia vis daugiau apkalbų ir kritikos. Tačiau net ir kandžiausi atsiliepimai nemažina ažiotažo dėl pirmojo elektrinio sportinio visureigio „Cybertruck&l...
-
Palangoje – pokyčiai dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą3
Ketvirtadienį Palangos savivaldybės taryba apsisprendė dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą nustatytose apmokestinamose kurorto vietose pokyčių. Jie priimti Palangos rinkliavų centro siūlymu. ...
-
Nesąžiningų vairuotojų madai artėja galas: kokie pakeitimai laukia?58
Seimui palaiminus Rinkliavų įstatymo pakeitimus, akimirksniu bus sučiupti ir tie vairuotojai, kurie neteisėtai naudojasi net ir neįgaliems vairuotojams skiriama kortele, atveriančia galimybę į nemokamą parkavimąsi brangiausiose ar patogiausiose vieto...
-
Ekspertas – apie vairavimą neįprastomis oro salygomis: pradeda bijoti, ko nereikia bijoti3
Oro sąlygas, kurios nustebino šalies gyventojus pirmadienį, keiksnoja ne tik daržininkai ir sodininkai, bet ir vairuotojai. Vairuoti tokiomis sąlygomis ir dar su vasarinėmis padangomis gali būti tikras iššūkis, LNK reportaže pasako...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
„AutoTyrimai“: naudotų automobilių rinka per metus augo 1,2 proc.1
Lietuvoje sausį-kovą pirmą kartą įregistruota 36,9 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 1,2 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai, remdamasi preliminariais „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“. ...
-
„VW Golf“ jubiliejaus proga – kelionė istoriniu automobiliu1
Laikui nepavaldus dizainas, patikimumas, praktiškumas ir laikmetį lenkiančios inovacijos – taip galima apibūdinti bet kurį „Volkswagen Golf“. Tai dar kartą patvirtino ir žurnalistas Vitoldas Milius, šio modelio 50-mečio p...
-
Sukčiavimo virusas gajus, požiūriai į tai – skirtingi7
Dėl didelių ridos klastojimo mastų Lietuvoje nukenčia ne tik naudotų automobilių pirkėjai, bet ir valstybės biudžetas. ...