Pakeitė nuomonę

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis radijo laidoje prakalbo apie automobilių mokesčio įvedimą. Pasak V.Mazuronio, tokio sprendimo tikslas būtų per mokesčius spręsti problemas, susijusias su automobiliais. "Norime gyventi švarioje ir saugioje Lietuvoje. Įstatymas turi būti taikomas – tie žmonės, kurie šiandien turi tuos senus automobilius, tegul juos ir turi. Tie automobiliai tegul būna neapmokestinti, bet jeigu žmogus norės keisti automobilį ir įsigyti dešimties ar penkiolikos metų senumo automobilį iš Vakarų Europos, per mokesčius turime padaryti taip, kad tas šlamštas nebūtų pas mus gabenamas", – radijo laidoje tvirtino politikas.

Įdomu, kad dar būdamas aplinkos ministru V.Mazuronis laikėsi kitokios nuomonės. Tuomet jis tikino, kad mokestis už taršius automobilis būtų per skausmingas gyventojų piniginėms. "Žmonės ne iš gero gyvenimo važinėja 15 metų ir senesniais automobiliais, todėl kažin ar papildomas jų apmokestinimas būtų tikslingas", – prieš keletą metų sakė dabar Europos Parlamente besidarbuojantis V.Mazuronis.

Raginimus įvesti automobilių mokestį Lietuvos politikai jau ne vienus metus girdi iš Europos institucijų. Tarptautinio valiutos fondo misijų mūsų šalyje atstovai kaskart Lietuvai palieka tas pačias rekomendacijas – įvesti nekilnojamojo turto ir automobilių mokestį. Dar 2011-aisiais Europos Komisija siūlė mūsų šaliai įtraukti į mokesčių sistemą automobilių registracijos ir savininko mokestį, tačiau valdžios atstovai tvirtindavo, kad lietuviams tai per didelė našta.

Modelis jau parengtas

Įstatymo projektą, siūlantį apmokestinti automobilių savininkus, šios kadencijos Seime buvo registravęs ir parlamentaras Stasys Brundza. Jis siūlė, kad mokestis už automobilį siektų nuo 70 iki 100 eurų. Buvusio lenktynininko skaičiavimais, tokio tarifo mokestis šalies biudžetą papildytų maždaug 83 mln. eurų kasmet. Vis dėlto šis siūlymas taip ir liko dūlėti kažkur Seimo archyvuose.

Kol kas rimčiausiai automobilio mokesčio įvedimo Lietuvoje galimybėmis ir jo tipais domėjosi Aplinkos ministerija. Joje prieš metus buvo pristatyta "BGI Consulting" atlikta ataskaita apie galimus automobilių mokesčio Lietuvoje variantus. Tuomet vienas iš ataskaitos autorių Edvinas Bulevičius teigė, kad svarstytos keturios alternatyvos. Pagrindinis kriterijus, kuris buvo pasirinktas kalbant apie šį mokestį – CO2 kiekis. Kaip papildomas kriterijus buvo įtrauktas ir degalų tipas. Tai reiškia, kad skirtingai turėtų būti apmokestinami benzininiai ir dyzeliniai automobiliai. Automobilių apmokestinimą būtų galima sieti ir su automobilio variklio kubatūra. Papildomu šio mokesčio kriterijumi taip pat taptų degalų tipas. E.Bulevičiaus teigimu, šis mokestis lengviausiai suprantamas mokesčių mokėtojams. Ketvirtas prieš metus pasiūlytas variantas – mokestį sieti su euro emisijos klase, kaip papildomus kriterijus naudojant degalų tipą ir variklio tūrį. Toks mokesčio tarifas būtų grindžiamas vidutine tam tikros klasės automobilių tarša.

Sudarant galimus automobilių mokesčio Lietuvoje tarifus buvo remtasi Didžiosios Britanijos ir Švedijos patirtimi. Pristačius ataskaitą buvo pasiūlyti ir konkretūs tarifai. Benzininiams automobiliams siūlytas mokestis svyruotų nuo 0 iki 160 eurų, dyzeliniams (dėl to, kad šie varikliai taršesni) – nuo 0 iki 300 eurų.

Aplinkos ministerijos Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento Ekonomikos skyriaus vedėja Živilė Liberienė, tvirtino, kad ataskaita jau yra įvertinta ministerijos specialistų, tačiau su automobilio mokesčiu susijusio įstatymo gimimas bus nulemtas politinės valios.

"Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius viešai pareiškė, kad jokio automobilio mokesčio nebus. Taigi jo tikėtis iki artimiausių rinkimų ir nereikėtų", – į ilgas kalbas nesileido pašnekovė.

Senas – nebūtinai blogas

Automobilių pardavėjams nerimą sukėlė neseniai nuskambėjęs V.Mazuronio siūlymas apmokestinti naujai į šalį įvežamus 10–15 metų senumo automobilius, nes būtent juos perka nemaža dalis lietuvių.

Toks siūlymas nustebino ir autoplius.lt plėtros vadovą Matą Buzelį. "20 metų šlamštas atvežtas iš Vakarų Europos" – taip nuskambėjo V.Mazuronio citata radijo eteryje. Gal ir galima diskutuoti, tačiau nesutikčiau, kad 1996 m. automobiliai yra šlamštas. Taip, šlamštas yra tie automobiliai, kuriems važiuojant į kalną iš duslintuvo pilasi smarvė ir juodų dūmų debesys, tačiau teoriškai už tai yra atsakinga automobilių techninių apžiūrų asociacija ir patys vairuotojai, kuriems neskauda važinėti tokiomis transporto priemonėmis", – senesnius automobilius pasirinkusius asmenis užtarė M.Buzelis.

Jo turimais duomenimis, per ketvirtį iš užsienio į Lietuvą pirmai registracijai įvežama apie 30 tūkst. naudotų automobilių. Senesni nei 16 metų automobiliai iš jų sudaro apie 15,1 proc. (4,8 tūkst. transporto priemonių). "4,8 tūkst. automobilių yra tik labai mažytė dalelė Lietuvos automobilių parke – vos 0,36 proc. Ar tai reiškia, kad mokestis būtų taikomas tik šių automobilių vairuotojams?" – klausimą kėlė M.Buzelis.

Iškreipti duomenys

Politiko argumentus, kad įvedus tokį mokestį būtų palengva atnaujinamas senstelėjęs Lietuvos automobilių parkas, M.Buzelis laiko prastu argumentu. "Seno Lietuvos automobilių parko problemą reikėtų spręsti iš vidaus. Šalyje yra daugiau nei 1,3 mln. registruotų automobilių. Didžiausia rinkos dalis – 11–15 metų grupės automobiliai. Tokios transporto priemonės sudaro apie 30,2 proc. automobilių parko. 16–20 metų grupės automobilių yra beveik tiek pat – 29,5 proc. Senesnių nei 21 metų lengvųjų automobilių – 15,9 proc. Taigi senesni nei 16 metų automobiliai užima apie 45,4 porc. Lietuvos automobilių parko. Galbūt geresnės utilizavimo sąlygos ar lengvatos leistų sumažinti bent jau pačių seniausių automobilių rinkos dalį? Gal tie vairuotojai, kurie savo transporto priemonę parduoda už kelis šimtus eurų, sužinoję apie geras utilizavimo sąlygas susigundytų tokius automobilius tiesiog sunaikinti, užuot stengdamiesi parduoti? Apie tai reikėtų svarstyti ir skaičiuoti galimus rezultatus. Ir jokiu būdu negalima nuskriausti tų, kurie yra patys jautriausi, – būtent už minimumą ar nedidelę algą dirbantys žmonės", – svarstė M.Buzelis.

Specialistų teigimu, žvelgdami vien tik į statistinius Lietuvos automobilių parko duomenis matome iškreiptą vaizdą, nes daug senų automobilių, registruotų mūsų šalyje, Lietuvos keliais net nevažinėja.

Išimtys jau aptartos

Dar viena vairuotojų grupė, kuri nukentėtų įvedus automobilių mokestį, – istorinių transporto priemonių savininkai, kurie ne prieš vieną ar du dešimtmečius pagamintus automobilius neretai perka už naujo automobilio kainą arba tokias sumas investuoja, kad tokie automobiliai stabiliai stovėtų ant ratų.

Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos "Retromobile" prezidentas Ramūnas Kardelis "Kauno dienai" teigė, kad, tik prasidėjus kalboms apie automobilių mokesčio įvedimą, ėmė rūpinitis istorinių transporto priemonių išskyrimu iš bendro sąrašo.

"Galime tik pasidžiaugti, kad tikslas  pasiektas, ir jeigu automobilio mokestis bus įvestas, istorinėms transporto priemonėms toks apmokestinimas nebus taikomas", – užtikrino R.Kardelis. Jis teigė sulaukęs Finansų ir Susisiekimo ministerijų patvirtinimo, kad jos nepritaria istorinių transporto priemonių apmokestinimui. "Apskritai mūsų judėjimas džiaugiasi, kad pokalbiuose ir diskusijose su valdžios atstovais akivaizdžiai juntamas mūsų judėjimo palaikymas bei tai, kad apmokestinimo klausimas istorinius automobilius, motociklus, sunkvežimius, autobusus privalo aplenkti", – sakė asociacijos "Retromobile" prezidentas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ne bet kuri sena transporto priemonė yra istorinė, nes istorinei transnporto priemonei nustatyti yra keliami reikalavimai, yra kriterijai, kuriuos transporto priemonė turi atitikti, kad būtų įrašyta į Istorinių motorinių transporto priemonių sąrašą.