Galimybių arsenalas

Žygeiviai iš Vilniaus į Berlyną ir atgal (2 135 km, užtruko iš viso 23 val. 54 min.) važiavo 125 kub. cm motociklais: A. Bubinas – „KTM 125 Duke“, L. Pečiukaitis – „CFMoto 125NK“.

Ištvermingi motociklininkai jau ne kartą buvo įrodę savo galimybes.

A. Bubinas ne tik per rekordiškai trumpą laiką (55 val. 55 min.) yra pervažiavęs Europą nuo šiauriausio taško (Nordkapo Norvegijoje) iki piečiausio (Tarifos Ispanijoje), bet ir per dvylika dienų įveikęs 14 545 km nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno.

L. Pečiukaitis per keturiolika parų yra aplankęs 27 skirtingas Europos šalis ir nuvažiavęs 23 tūkst. km (1 500 km per parą tokiose kelionėse – nieko neįprasto).

Anot A. Bubino, ambicingo plano užuomazgos – 2024-ųjų „Metų motociklo“ renginiai. Tuomet jis ir L. Pečiukaitis juokavo, kad su tokia technika galėtų įveikti „Geležinio užpakalio“ (angl. „Iron Butt“) iššūkį.

Kad ši kelionė nebūtų tik dar vienas abiejų keliautojų ištvermę patvirtinantis pasivažinėjimas, jie sugalvojo papildomą misiją – rinkti lėšas onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.

Ratai: lietuviai važiavo 125 kub. cm motociklais „CFMoto 125NK“ (kairėje) ir „KTM 125 Duke“. / „Facebook“ nuotr.

Planą pakoregavo

Orai nutrūktgalviškoje išvykoje keliautojų nelepino. Ankstyvą gegužės 25-osios rytą išvykstant iš Lietuvos termometrai rodė vos 3 °C šilumos, tvyrojo rūkas.

Artėjant prie Berlyno, prapliupo lietus, nesiliovęs net ir pasukus namų link.

Pradinis tikslas buvo pasiekti Vroclavą – tai šiek tiek daugiau nei 800 km, to būtų užtekę įveikti pradinio lygio „Iron Butt Association“ (IBA) iššūkį – daugiau nei 1 600 km mažiau nei per parą. Tačiau, artėjant prie Varšuvos, vidutinis greitis rodė, kad galima nuvažiuoti ir daugiau. Perplanavę maršrutą, motociklininkai nusprendė pasiekti Vokietiją.

„Kelionė klostėsi geriau, nei tikėjomės, todėl, įvertinę nuvažiuotą atstumą ir likusį laiką, nusprendėme pradinį planą padidinti iki 2 tūkst. km. Mano žiniomis, toks pasiekimas su mažosios klasės motociklais Europoje iki šiol nebuvo fiksuotas. Tai dar labiau sustiprino ryžtą, tad nusprendėme siekti maksimumo“, – prisiminė L. Pečiukaitis.

Kelionė klostėsi geriau, nei tikėjomės, todėl planą padidinome iki 2 000 km.

Motociklai nenuvylė

Vidutinės A. Bubino vairuoto „KTM 125 Duke“ degalų sąnaudos šią kelionę siekė 3,6 l/100 km.

Tai gerokai viršijo gamintojo deklaruojamus 2,42 l/100 km, tačiau motociklininkas pažymėjo, kad skirtumą lėmė nuolatinis važiavimas išnaudojant kone visą 11 kW variklio galią. Maksimalus greitis siekė apie 95 km/val.

„Variklis dažniausiai dirbdavo aukštomis apsukomis. Galima važiuoti ekonomiškiau, bet šis žygis nebuvo skirtas taupumui – siekėme kuo didesnio atstumo“, – aiškino A. Bubinas.

L. Pečiukaičio teigimu, neįprasta kelionė buvo labiau iššūkis patiems motociklininkams nei jų technikai. Abu norėjo įsitikinti, ar ir mažesniais motociklais galima greitai ir patikimai įveikti didelius atstumus.

„Mūsų motociklai turi mažo darbo tūrio variklius, bet keliauti jais – daug paprasčiau nei buvo mūsų tėvams ar seneliams, kai byrančiais „Iž“ ar „Jawa“ bandydavo pasiekti Karpatus“, – pažangą pabrėžė motociklininkas.

„Facebook“ nuotr.

Kaip reaguos IBA?

Siekiantiems „Geležinio užpakalio“ sertifikato būtina įveikti vieną iš saugaus važiavimo motociklu dideliais atstumais asociacijos IBA iššūkių ir pateikti visus tai pagrindžiančius kelionės įrodymus.

Lengviausias variantas – „SaddleSore 1000“ (liet. „Balno skausmas“). Tai klasikinis išbandymas, gyvuojantis nuo pat IBA susikūrimo JAV. Jo esmė – per 24 valandas nuvažiuoti bent 1 600 km (1 000 mylių).

Asociacijai plečiantis ir kuriant padalinius kitose pasaulio dalyse, atsirado ir regioninių iššūkių. Vienas jų – „SaddleSore 2000“, skirtas tiems, kurie per parą įveikia daugiau nei 2 000 km. Būtent į šį sertifikatą šiuo metu pretenduoja A. Bubinas ir L. Pečiukaitis.

Neoficialiais duomenimis, jie gali tapti pirmaisiais europiečiais, užfiksavusiais tokį pasiekimą su 125 kub. cm variklius turinčiais motociklais. Tereikia kreiptis į IBA oficialaus patvirtinimo.