Duobės keliuose jau seniai virto Kauno vizitine kortele. Vairuotojams dėl to ne tik krinka nervai, neretai dar ir sulaužomi jų automobiliai. Atkakliausieji stengiasi išsireikalauti atlyginti žalą, tačiau valdininkai ir čia bando nukentėjusiųjų kantrybę.

Duobės gylį matavo kulnu

Situacija, su kuria susidūrė kaunietis Artūras (vardas pakeistas), pažįstama ne vienam Kauno gatvėmis važiuojančiam vairuotojui. Sausio 11-osios vakarą, jau sutemus, važiuodamas automobiliu H. Ir O.Minkovskių gatve, kaunietis priekiniu ratu pataikė į balą, po kuria, kaip paaiškėjo vėliau, slėpėsi duobė.

Iš pirmo žvilgsnio duobė nelabai didelė, tačiau vienas jos kraštas – status ir aštrus. Tad smūgis buvo ne iš švelniųjų. Netrukus vairuotojas pajuto, kad padanga nuleista, teko sustoti. Nesusilaikęs ir nusikeikęs Artūras pradėjo galvoti ne tik apie rato pakeitimą, bet ir prisiminė lig šiol girdėtas istorijas, ką daryti tokiais atvejais. Apsidairęs ir įsitikinęs, kad duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais ženklais, nukentėjusysis iškvietė policijos pareigūnus.

Kaunietis pastebėjo, kad iškviesti dėl tokios priežasties pareigūnai nebuvo patenkinti. Vienas iš jų, įmerkęs kulną į balą, mėgino pamatuoti duobės gylį ir suabejojo. „Juk bala negili, kaip pramušei padangą?“ – policininko žodžius prisiminė Artūras. Vis dėlto reikalingą protokolą pareigūnai surašė.

Po to jam teko dar kartą apsilankyti Kelių policijos valdyboje, kur Artūras gavo raštišką nutarimą, kuriame pateikiama tokia išvada: „Kadangi kelio ruožas jokiais įspėjamaisiais ženklais nepaženklintas, to iš anksto vairuotojas numatyti negalėjo. Dėl to neturėjo galimybės manevruoti ir apvažiuoti kelio duobės“. Dėl žalos atlyginimo pareigūnai patarė kreiptis į savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių arba draudimo bendrovę.

Laukia kelis mėnesius

Artūro automobilis neapdraustas kasko draudimu, todėl jau kitą dieną po įvykio kaunietis nužingsniavo į savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių ir buvo nukreiptas bendrauti su vyriausiuoju specialistu Artūru Andriuška. Šis paaiškino, kokius dokumentus reikia surinkti, kad būtų atlyginta žala.

„Kad turėtų kokią žalą atlyginti, turėjau atnešti pirkimo dokumentus. Turėjau pirkti dvi priekines padangas, nes ant priekinės ašies padangos negali būti skirtingos. Suremontavau vieną ratlankį. Padangos, remontas ir sumontavimas man atsiėjo 380 litų“, – žalą įvertino Artūras.

Praėjus vos dviem dienoms po įvykio, tai yra sausio 13-ąją, nukentėjusysis stovėjo savivaldybės Priimamajame su pluoštu reikalingų dokumentų ir prašymu atlyginti žalą. Priimamojo darbuotojos užregistravo, kad priimti reikalingi dokumentai: dvi kelių policijos pažymos, apgadinto automobilio nuotraukos, automobilio panaudos sutartis, padangų pirkimo ir ratlankio remonto darbų sąskaitų kopijos, automobilio registracijos liudijimo kopijos ir civilinio draudimo sutartis.

Pašnekovo žiniomis, atsakymą į raštus savivaldybės atstovai turi atsiųsti per 20 dienų, tačiau jis laiško sulaukė tik kovo 8-ąją, tai yra beveik po dviejų mėnesių. Vis nesulaukdamas laiško, kaunietis pats skambino į Miesto tvarkymo skyrių teiraudamasis, kada sulauks žinių.

„Atsiliepęs darbuotojas ėmė betarpiškai bendrauti: “Kodėl neapvažiavote duobės? Juk galėjote važiuoti 30 ar 40 km per valandą greičiu ir duobę apvažiuoti„, – išgirstus žodžius gerai įsiminė Artūras. Jo argumentai, kad duobė buvo pilna vandens, dar labiau nustebino savivaldybės atstovą: “Bala?! Tai savaime aišku, kad joje yra duobė!"

Pažadėjo persvarstyti prašymą

Galiausiai gavęs iš savivaldybės raštišką atsakymą kaunietis išvertė akis. Sakinys „Nuspręsta netenkinti Jūsų prašymo, nes nėra pateikti apmokėjimą patvirtinantys dokumentai“ privertė pasijusti kvailiu. Pabaigoje rašoma: „Jeigu nesutinkate su Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu, galite jį skųsti administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

Toks atsakymas kaunietį apstulbino, nes savivaldybės Priimamajame yra užfiksuota, kad pirkimo sąskaitų kopijos yra pateiktos. Nieko nelaukdamas, Artūras vėl ėmė atakuoti tą patį Miesto tvarkymo skyrių įrodinėdamas, kad jį tiesiog mulkina. Skyriaus darbuotojai pažadėjo, kad jo klausimą iš naujo svarstys speciali komisija ilgu pavadinimu – Nuolatinė darbo grupė žalos, patirtos nesutvarkytuose Kauno miesto savivaldybės keliuose ir gatvėse, atlyginimo klausimams nagrinėti.

„Manau, kad bandoma išsisukti nuo žalos atlyginimo, juk ne visi žmonės tokie atkaklūs kaip aš. Vien dėl principo reikės eiti iki galo. Kita vertus, 380 litų – nemaži pinigai“, – neslėpė pašnekovas.

Artūras yra girdėjęs ir tokių atvejų, kai vairuotojai, duobėje apgadinę savo automobilį, buvo patys nubausti. „Pasidomėjęs sužinojau, kad jei yra įspėjamieji ženklai, kad kelyje gali būti duobių, į ją įvažiavęs ir iškvietęs policiją pats tampi eismo įvykio kaltininku“, – kitus perspėjo vairuotojas.

Pateikia nerealias sumas

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Arūnas Sadauskas net neslėpė, kad tenkinti prašymų neskubama.

„Stengiamės prie ko nors prikibti, kad tik nereikėtų mokėti“, – atviravo Miesto tvarkymo skyriaus atstovas.

Šiais metais dėl žalos atlyginimo už keliuose apgadinus automobilius į Miesto tvarkymo skyrių kreipėsi apie 30 žmonių. Nė vieno piliečio prašymas kol kas nebuvo patenkintas, esą gauti ne visi reikalingi dokumentai.

A.Sadausko teigimu, pateikus trūkstamus dokumentus, vėl galima pretenduoti į žalos atlyginimą. Vis dėlto jo nuomone, padarytą žalą turėtų vertinti nepriklausomi ekspertai. Ne visi prašymai patenkinami esą ir dėl to, kad pateikiamas nerealus žalos dydis.

„Kartais, pasirodo, reikia apmokėti ir variklio, ir amortizatorių remontą. Kartais žala didesnė nei yra automobilio vertė“, – atsiduso savivaldybės atstovas.

Už keliuose apgadintus automobilius 2011–2012 m. išmokėta kompensacijų už 116 tūkst. litų. (2011 m. – 85 tūkst. litų, 2012 m. – 31 tūkst. litų).

„Nėra tiek pinigų, kad daug išmokėtume. Stengiamės prašymus atmesti, nes tiek sukčiauja visi, daužo mašinas. Kainos, kurias jie po to pateikia, – nerealios“, – argumentavo savivaldybės atstovas. Dabar, pasak jo, atsiunčiami 2011 m. įvykusių avarijų reikalavimai iš draudimo bendrovių. Kai kurios draudimo įmonės savivaldybę duoda į teismą, nes ši laiku neatsiskaito.

Maksimali reikalauta žala – apie 5 tūkst. litų. Tiesa, apgadintas automobilis buvo naujintėlis, 2011 m.

„Nežinau, gal šį procesą reikia nutraukti ir atiduoti teismams? Už tiek lėšų, kiek išleista, kiek duobių galėtume suremontuoti“, – nevilties neslėpė A.Sadauskas. Žaloms atlyginti pinigai imami iš miesto biudžeto.

Paklaustas, kodėl duobės nelopomos, jis teisinosi, kad esą žiemos laikotarpiu lėšų tam skirta vos 49 tūkst. litų. „Vasarai rengiamas konkursas, Kelių direkcija planuoja skirti apie 2 mln. litų. Stengsimės gatves patvarkyti“, – aiškino A.Sadauskas. „Jau norėjome pradėti lopymo darbus, bet “Kauno keliuose„ dar nepaleistas asfalto mazgas“, – pridūrė jis.

Vis dėlto jis dalį kaltės verčia ir vairuotojams. Jo įsitikinimu, jei vairuotojai važiuotų normaliu greičiu, duobių galėtų išvengti.

Išvengiant duobės – susidūrimai

„Jei kelio danga sausa, duobė akivaizdžiai matyti, jei kitos transporto priemonės netrukdo ją apvažiuoti, išvengti duobės privaloma“, – antrino Kauno kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkas Arūnas Rožaitis.

Pasak jo, vairuotojai privalo žiūrėti, kur važiuoja, įvertinti važiavimo sąlygas, kelio būklę. „Jei paliję, duobė apsemta, tamsus paros laikas, duobė nepažymėta jokiais kelio ženklais, neaptverta, tada vairuotojas neturi galimybės iš anksto numatyti, kad duobę reikia iš anksto apvažiuoti ir, žinoma, jos neišvengia“, – aiškino pareigūnas. Tokia situacija, jo vertinimu, neužkerta kelio siekti žalos atlyginimo.

Duobėse prakirtę padangas ar kitaip apgadinę automobilius vairuotojai policijos pareigūnus dažniausiai kviečia tuomet, jei automobiliai drausti kasko draudimu. Draudimo bendrovės žalą išieško iš savivaldybės. Kartais ir neapsidraudusieji bando tiesiogiai iš savivaldybės išieškoti žalą. Žinoma, yra ir tokių vairuotojų, kurie duobėse apgadinę transporto priemones į policiją nesikreipia, mašiną remontuoja savo lėšomis.

A.Rožaitis pripažino, kad duobių apvažiavimas staigiai pasukant gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams, automobiliai gali susidurti. Ar dažnai taip nutinka – statistika nevedama, nors, pritarė pareigūnas, važiavimas kai kuriomis Kauno gatvėmis primena slalomą.

„Kaltas tas, kuris sukėlė eismo įvykį. Gali būti ir taip, kad siekdamas išvengti žalos sau padaro žalą kitam“, – aiškino pareigūnas. Ar tokiu atveju būtų galima kaltinti geros kelio kokybės neužtikrinusią savivaldybę, pasak jo, reiktų nuodugniai tirti situaciją.

Kaune užregistruoti įvykiai, kuomet dėl duobių apgadinti automobiliai:

2012 m. sausį – 17, vasarį – 33, kovą (iki kovo 28 d.) – 33. Iš viso per tris mėnesius 83.

2011 m. sausio–kovo mėnesiais – 410.

Per 2011 m. iš viso tokių įvykių užregistruota 564.