Technikos istorija besidomintys mokslininkai tikina, kad XIX a. pabaigoje elektrinius variklius turinčių mašinų buvo beveik dvigubai daugiau, nei benzinu varomų transporto priemonių. Nepaisant to, apie masinę elektromobilių gamybą dar kalbama būsimuoju laiku.

Pirmyn į praeitį

Anglų mokslininkas Michaelas Faraday pirmą elektros variklį sukonstravo 1821-aisiais, arba 61-ais metais anksčiau (1882 m.), nei vokiečių inžinierius Gottliebas Daimleris sukūrė pirmą automobilio vidaus degimo variklį. Nepaisant to, per palyginti trumpą laiką benzininiai motorai gerokai anksčiau pasirodžiusius elektrinius varžovus pasiuntė į nokdauną. Kodėl? Žinomas energetikas ir transportininkas prof. habil. dr. Algimantas Ambrazevičius tikina, kad daugiau nei prieš šimtmetį sukonstruoti elektromobiliai atsidūrė technologinių lenktynių užribyje dėl keleto objektyvių priežasčių.

"Pirmiausia, tuomet naudoti švininiai akumuliatoriai buvo mažos talpos, todėl mašinos galėdavo įveikti nedidelius atstumus. Antra, jų svoris transporto priemones paversdavo gremėzdiškais monstrais. Trečia, benzinas anuomet buvo neįtikimai pigus, todėl visą dėmesį skirti vidaus degimo variklius turintiems automobiliams atrodė kur kas išmintingiau", – pasakojo A.Ambrazevičius.

Tačiau profesorius atkreipė dėmesį, kad net arabų šeichai, pasakiškus turtus susikrovę prekiaudami nafta, dabar investuoja į naujas technologijas. Investicinis Jungtinių Arabų Emyratų fondas "Aabar Investments" prieš keletą savaičių įsigijo 96,4 mln. vienetų, arba 9,1 proc., bendrovės "Daimler" akcijų paketą. Už teisę vadintis stambiausiu Vokietijos pramonės pasididžiavimu laikomo koncerno akcininku arabai paklojo 1,95 mlrd. eurų ir, be kita ko, įsipareigojo skirti lėšų elektromobiliams kurti.

Panašiai elgiasi kone visi didieji automobilių gamintojai ir sunkiai suskaičiuojama nykštukinių firmų negirdėtais pavadinimais armija, todėl pastaruoju metu galima stebėti tikrą elektromobilių konstravimo bumą. Žiniasklaida kone kasdien skelbia naujienas tai apie mašinų gamintojų, energetikos bendrovių ir atskirų šalių vyriausybių pasirašytas sutartis dėl specialios infrastruktūros kūrimo, tai apie bendrą elektromobilių krovimo kištukų standartą, tai apie greičiau pakraunamus ir ilgesnį kelią sukarti leidžiančius akumuliatorius, tai apie solidžias lengvatas perkantiems aplinkos neteršiančius ratuočius.

Laimėjimai akivaizdūs

Skirtingomis prognozėmis, 2020 m. elektromobiliai pasaulyje sudarys dešimtadalį visų transporto priemonių, 2030 m. – jau 50 proc. Vokietijos ekspertai mano, kad jau 2025 m. visi Europoje parduodami automobiliai bus varomi arba vien elektra, arba hibridinėmis jėgainėmis.

Ar pasikeitė elektromobilių eksploatacinės savybės ir tokio tipo transporto priemonių patrauklumas? Be abejonės, taip. Apie savo laimėjimus skelbiantys elektromobilių gamintojai tikina, kad kai kurie prototipai papildomai neįkrovus akumuliatorių gali įveikti daugiau nei 300 km.

Lyderis šioje srityje yra amerikiečių "Tesla Roadster". Iki 100 km/val. nepriekaištingai atrodantis automobilis gali įsibėgėti viso labo per 3,5 sekundės, važiuoti maksimaliu 201 km/val. greičiu, o visiškai įkrautomis baterijomis įveikti 354 km distanciją. Kitam šios bendrovės modeliui – "Teslai S" – energijos turėtų pakakti net 400 km.

Daugelio kitų gamintojų elektromobiliai, kurių akumuliatoriai visiškai įkrauti, kol kas gali nuvažiuoti apie 150 km, tačiau atrodo, kad bent jau kol kas to visai pakanka – sociologiniai tyrimai rodo, kad didmiesčių gyventojų kasdieniai maršrutai paprastai apsiriboja 60–90 km kelionėmis.

Trumpėja ir naujausių akumuliatorių krovimo laikas. Nors daugelio elektromobilių "pietūs" trunka 3–9 valandas, nemažai gamintojų tvirtina, kad vadinamojo greito pakrovimo būdu 80 proc. energijos akumuliatorius gali gauti vos per pusvalandį. Profesorius A.Ambrazevičius teigė, kad naudojant specialius krovimo įrenginius, automobilių bateriją įkrauti galima vos per 5 minutes.

Spaudoje taip pat pasirodė užuominų apie JAV mokslininkų laimėjimus kuriant naujausius akumuliatorius, kuriuos įkrauti galima daug greičiau, nei pripildyti baką tradicinių degalų. Šio technikos stebuklo esmė – akumuliatoriaus "įdaras" iš ličio ir geležies fosfato. Masačusetso technologijos instituto teigimu, mokslininkai atrado naujas šios medžiagos savybes, išgavę nanodalelių dydžio granules, padengtas plonu ličio fosfato sluoksniu. Tai palengvino ličio jonų tapsmą kristalais ir atvirkščiai, todėl ir atsirado galimybė įkrauti akumuliatorių akimirksniu.

Kainos tirpsta

Pamažu keičiasi ir dar viena svarbi aplinkybė, lemianti elektromobilių patrauklumą, tai – kaina. Kaip ir visų transporto priemonių, negaminamų serijiniu būdu ar gaminamų itin mažai, už elektromobilį prašoma suma lig šiol atrodė neadekvačiai didelė. Tarkim, minėtas "Tesla Roadster" įkainotas daugiau nei 100 tūkst. dolerių, arba tiek, kiek prabangiausiai sukomplektuoti Premium klasės limuzinai.

Tačiau pastarąjį pusmetį vykusiose tarptautinėse automobilių parodose jau pasirodė ir elektromobilių, kurių kaina negąsdina. Antai Kinijos bendrovė "Chery" neseniai pristatė elektromobilį S18, kurio bazinės komplektacijos modelio kaina – maždaug 14,6 tūkst. JAV dolerių.

Į Amerikos rinką nusitaikiusi Norvegijos bendrovė "TH!NK" pranešė, kad naujausias jos inžinierių kūrinys – mažylis miesto automobiliukas "City" – kainuos nuo 20 tūkst. dolerių. Valstijose netgi ketinama pastatyti elektromobilių "City" gamyklą, kuri visu pajėgumu turėtų pradėti veikti 2012-aisiais. Itin mažos žada būti ir "TH!NK City" eksploatacijos išlaidos – preliminariais duomenimis, 1000 km kelionė kainuos apie 40 litų.

Tikėtina, kad panašiais rodikliais galės pasigirti ir Indijos "Tata". Šis ambicingas koncernas jau pristatė su norvegų firma "Miljø Greeland/Innovasjon" sukurtą "Indicą EV". Norvegijoje šį automobilį, kuris įkrautas iš elektros tinklo gali nuvažiuoti 200 km, tikimasi pradėti pardavinėti dar šiemet.

Transporto revoliucija

Elektromobilių gamintojai gali pasigirti turį sąjungininkų tarp kai kurių įtakingų valstybių vadovų. Antai Izraelis užsimojo tapti pirma pasaulio valstybe, kurios keliais zujantis transportas nenaudos nei benzino, nei dyzelino. Jau 2011 m. čia ketinama pradėti serijinių elektra varomų automobilių prekybą. Pagrindiniai šio projekto partneriai "Renault Nissan" aljansas su bendrove "Better Place" (liet. – "Geresnė vieta") projektuoja elektromobilius specialiai Izraelio rinkai.

Ši valstybė vadinama tarsi ta geresne vieta, kurioje kone idealiausios sąlygos pabandyti sukurti tai, kas iki šiol atrodė kaip miražas, – važiuoti nenaudojant degalų. Izraelyje 90 proc. vairuotojų per dieną nuvažiuoja mažiau nei 70 km, o pagrindiniai miestai išsidėstę vidutiniškai 150 km atstumu. Todėl elektra varomi automobiliai gali visiškai sėkmingai pakeisti tradicines transporto priemones.

Žydai planuoja sukurti elektromobiliams skirtą infrastruktūrą, panašią į prekybą mobiliaisiais telefonais. Žmogus, įsigijęs elektromobilį, pasirašytų sutartį su elektros baterijų tiekėjais ir kas mėnesį mokėtų už nuvažiuotus kilometrus tiek, kiek išnaudoja energijos, – taip pat, kaip mokame už telefono paslaugas. Visoje šalyje bus sukurtas baterijų keitimo tinklas. Be to, planuojama įrengti pusę milijono vietų, kuriose bus galima įkrauti savo elektromobilio baterijas. Automobilio navigacijos sistema nuolat informuos ne tik, koks yra energijos rezervas, bet ir artimiausią tašką, kur būtų galima įkrauti išeikvotas baterijas.

Projektui patrauklumo suteikia dar pora aplinkybių. Izraelyje jau pradėta masiškai statyti saulės jėgaines, iš kurių bus tiekiama energija automobilių baterijoms. Be to, siekiant, kad elektromobiliai taptų konkurencingi, žadama 10 proc. sumažinti mokesčius šioms transporto priemonėms. Tikimasi, kad kasmet nuo projekto pradžios bus parduodama 10–20 tūkst. elektromobilių.

"Renault Nissan" pagaminti elektromobiliai bus varomi vien elektra, visai neterš aplinkos, o jų galingumas prilygs 1,6 l benzininiams varikliams ir iki 100 km/val. jie įsibėgės per 13 sekundžių. Skaičiuojama, kad ilgaamžiškus ličio baterijų akumuliatorius naudojantys automobiliai nenuvažiuos daugiau nei 160 km, tačiau baterijų keitimo taškai bus gana arti vienas kito.

Masinę elektra varomų automobilių prekybą "Renault Nissan" aljansas planuoja pradėti 2012-aisiais ir siekia tapti šios srities lyderiu visame pasaulyje. Elektrinių automobilių gamybos iniciatyvas aljansas jau vykdo ne tik Izraelyje, bet ir Danijoje, Portugalijoje, Didžiojoje Britanijoje, Monake, JAV, Kinijoje ir Japonijoje. "Renault Nissan" aljansas taip pat yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su elektros paslaugų tiekėjų bendrovėmis Prancūzijoje (EDF), Šveicarijoje (EOS) ir kitur.