Pripažins dideliu trūkumu

Dar prieš dvejus metus Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pasiūlė imtis ryžtingų veiksmų ir įstatymais dar labiau apriboti ribos klastojimą.

2023 m. liepą Seimas patvirtino tvarkos pakeitimą, kad automobiliai su suklastota rida būtų vertinami kaip turintys didelį trūkumą ir jiems nebegalėtų būti išduodama teigiama techninės apžiūros išvada. Taigi tokios transporto priemonės negalės dalyvauti eisme. Tuomet teigta, kad toks žingsnis tiesiogiai smogs ridą klastojantiems pardavėjams.

Vis dėlto praktika rodo, kad dažniausiai dėl nesąžiningų perpardavinėtojų veiklos nukenčia paprasti vairuotojai, kurie neretai tik techninės apžiūros metu sužino, kad jų automobilio rida kažkada buvo koreguota.

Masiškai: kai kurie specialistai mano, kad mūsų šalyje klastotą ridą gali turėti net 70 proc. atvežtų naudotų mašinų. / L. Balandžio/BNS asociatyvi nuotr.

Servisai nesutinka

Duomenų įmonės „carVertical“ eksperto Mato Buzelio teigimu, įsigaliojus naujajai tvarkai pirmiausia būtų baudžiami ir taip jau nukentėję niekuo dėti žmonės.

Keisčiausia, kad per dvejus metus nebuvo pateikta siūlymų, ką daryti pirkėjui patekus į tokią situaciją.

„Negana to, kad automobilius su klastota rida įsigiję vairuotojai jau ir taip yra apgauti ir nukentėję, didelis trūkumas dėl suklastotos ridos techninės apžiūros metu jiems sukels dar daugiau sunkumų. Blogiausia, kad jie paliekami be išeities. Vietoj edukacijos ir prevencijos galvojama apie dar griežtesnį baudimą, tačiau tai palies tik nieko neįtariančius pirkėjus, ir tik tuos, kurių automobilių rida suklastota Lietuvoje“, – akcentavo automobilių rinkos ekspertas.

Lietuvos transporto saugos administracija į užklausas, ką reikėtų daryti tiems vairuotojams, kurie jau įsigijo automobilį su suklastota rida ir tai sužinos tik techninės apžiūros metu, siūlo kreiptis į autoservisus. Esą šie galbūt atstatytų ridos duomenis realiais.

Tačiau problema, kad autorizuoti gamintojų servisai tokios paslaugos suteikti neketina. Mat jiems ridą koreguoti draudžia patys gamintojai.

Apeina: gamintojai yra numatę apsaugas, bet ridos parodymai vis tiek klastojami. / Vytauto Petriko asociatyvi nuotr.

Permoka tūkstančiais

M. Buzelis, remdamasis didelės apimties duomenimis, įsitikinęs, kad ridos klastojimas išlieka opia problema visoje Europoje. „carVertical“ duomenimis, būtent dėl šios priežasties lietuviai už naudotus automobilius permoka apie 22 proc. jų realios vertės.

Vadinasi, 10 tūkst. eurų kainuojantis automobilis iš tiesų gali būti vertas tik 8 tūkst. eurų, o pirkėjas, nežinodamas tikros ridos, sumoka apie 2 tūkst. eurų daugiau. Jei ratuočio vertė siekia 16–18 tūkst., permokos suma išauga maždaug iki 4 tūkst. eurų.

Automobilių su suklastota rida vertė kinta įvairiai. Vieni pabrangsta labai reikšmingai, kiti – mažiau. „carVertical“ duomenys rodo, kad kainų pokyčiai gali svyruoti nuo 15 proc „Dacia“ markės ir „Mazda“ automobiliams iki 27 proc. „Land Rover“ prekės ženklo visureigiams.

Tyrimo duomenimis, palyginti su Lietuva, Europoje procentais daugiau už transporto priemones su suklastota rida permoka tik pirkėjai Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Šiose valstybėse automobilis su suklastota rida vidutiniškai pabrangsta beveik trečdaliu – net 29 proc.

Piktavaliai sugeba iš to reikšmingai pasipelnyti ir Rumunijoje (20 proc.), Lenkijoje (19 proc.), Ukrainoje (17 proc.). Vis dėlto situacija šiose šalyse yra geriausia tarp visų penkiolikos tyrime dalyvavusių valstybių.

Keisčiausia, kad per dvejus metus nebuvo pateikta siūlymų, ką daryti pirkėjui patekus į tokią situaciją.

Skatins šešėlinę veiklą?

Specialistams nerimą kelia ir tai, kad, net likus mažiau nei porai mėnesių iki tvarkos įsigaliojimo, oficialiai nepaskelbta ir nekomunikuojama, ką reikės daryti, kur kreiptis savininkams, kurie techninės apžiūros metu sužinos apie ridos neatitikimus.

LTSA nepateikia išsamaus paaiškinimo, ką šie vairuotojai turės atlikti, kad kitos techninės apžiūros metu galėtų gauti teigiamą išvadą ir toliau naudotis turima transporto priemone.

„Didžiausias paradoksas, kad net Lietuvos transporto saugos administracija neįvardija, ką reikės daryti, kad automobilio rida nebekeltų problemų pakartotinės apžiūros metu. Niekas nesako, kas bus daroma, kai šimtai vairuotojų sulauks išvadų apie didelius trūkumus dėl tikrovės neatitinkančios ridos. Geros reputacijos automobilių servisai ir oficialios gamintojų atstovybės nepasiūlys sprendimų, nes ridos koregavimas iš esmės yra nelegali paslauga. Vairuotojams neliks kitos išeities kaip tik kreiptis į juodąją rinką ir skatinti nelegalią veiklą“, – svarstė M. Buzelis.

Mistika: techninę apžiūrą kažkokiu būdu įveikia ir apleisti automobiliai. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Piktavaliai išsisuka

Numatytas dvejų metų pereinamasis laikotarpis buvo įvardijamas kaip laikas, per kurį techninės apžiūros centre apsilankę vairuotojai galėjo būti įspėti, kad jų automobilio rida buvo koreguota. Neva per šį laiką vairuotojai savarankiškai turėjo pasirūpinti, kad jų automobilio odometro duomenys būtų sugrąžinti į realiai artimiausią reikšmę.

LTSA žadėjo vairuotojus šviesti ir skatinti domėtis automobilio istorija dar prieš perkant pasirinktą transporto priemonę.

M. Buzelis įsitikinęs, kad tikrinti planuojamo pirkti automobilio istoriją reikėtų bet kuriuo atveju. Mat pardavėjas gali nuslėpti ne tik informaciją apie atsuktą ridą, bet ir apie praeityje buvusius automobilio apgadinimus, kurie gali turėti reikšmingos įtakos saugumui ir bendrai transporto priemonės techninei būklei. Vis dėlto, anot jo, per šiuos dvejus metus aiškumo nepadaugėjo, o tvarkos pakeitimas vis dar lieka baudžiamojo, o ne prevencinio pobūdžio.

„Visuomet skatiname žmones ne tik patikrinti automobilio istoriją, bet ir išbandyti patį pirkinį, nuvykti į geros reputacijos autoservisus ir ten išsamiai apžiūrėti transporto priemonę. Galima peržiūrėti kompiuterio duomenis, kurie, jei sukčiai nebuvo pernelyg kruopštūs, gali parodyti, jei rida buvo atsukta. Kovoti su ridos klastotojais reikia, tačiau ir atsakomybė už tai turi tekti būtent pažeidėjams, o ne sandorio metu nukentėjusiems ir apgautiems vairuotojams“, – pabrėžė pašnekovas.

Skaičiuojama, kad lietuviai, pirkdami naudotus automobilius, kasmet permoka milijonus eurų jų realios rinkos vertės.

Išeitis: aptikus ridos klastojimo atvejus, rekomenduojama fiksuoti įrodymus ir informuoti policiją. / E. Ovčarenkos/BNS nuotr.

Ragina kreiptis į policiją

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse dar 2015 m. buvo įtvirtinta nuostata, kuria odometro parodymų koregavimas yra kriminalizuotas ir už tai numatoma bauda iki 19 tūkst. eurų arba teistumas. Tačiau, anot tokiais atvejais užsiimančios įmonės „Autopretenzija“, nepaisant šios nuostatos galiojimo, tokių veikų užkardymas pasistūmėjo labai mažai. Net informavus apie tokius atvejus policiją, pareigūnai vangiai imasi veiksmų.

Odometro parodymų koregavimas yra kriminalizuotas ir už tai numatoma bauda iki 19 tūkst. eurų arba teistumas.

„Autopretenzijos“ duomenimis, ridos klastojimo atvejų skaičiai yra kur kas didesni, nei skelbiama viešai. Tikėtina, kad mūsų šalyje net apie 70 proc. naudotų automobilių gali būti su suklastota rida. Elektroninėje erdvėje galima rasti įmonių, kurios teikia paslaugą, pagal automobilio kėbulo numerį (VIN) pateikdamos turimą ir anksčiau kur nors skelbtą informaciją apie dominantį automobilį. Dažniausiai specialistai, naudodamiesi specialia įranga ir sukaupta patirtimi, ridos neatitikimų aptinka automobilio elektronikos sistemose. Todėl „Autopretenzija“ nesutinka su nuomone, kad kompiuteriu prisijungus prie automobilio sistemų galima pakeisti ridą. Ji fiksuojama ne tik odometre, bet ir kitose sistemose. Gamintojai yra numatę apsaugos priemonių, tad kai kuriose automobilio sistemose ridos pakoreguoti beveik neįmanoma.

Jei vis dėlto automobilio patikros metu buvo nustatyta rida, neatitinkanti deklaruojamą, reikia užfiksuoti šią informaciją padarant nuotrauką arba įrenginio, kuriuo buvo užfiksuotas ridos neatitikimas, ekrano nuotrauką. Taip pat galima išsaugoti PDF dokumentą ir vėliau jį atsispausdinti. Surinkus šią informaciją galima su pretenzija kreiptis į pardavėją ir reikalauti sumažinti automobilio pirkimo kainą arba jį grąžinti pardavėjui. Taip pat galima apie kiekvieną tokį atvejį pranešti policijai svetainėje www.policija.lt.