Žmogus ir automobilis

Treneris R. Konsaitis mėgsta dideles mašinas

Buvęs krepšinio komandos „Lietuvos rytas“ treneris Robertas Konsaitis šiandien darbuojasi Klaipėdos „Neptūno“ klube. Treneris sako apie mašinų techninę dalį nelabai nusimanąs. Todėl pirkdamas mašiną savo žiniomis nepasikliauja, ieško specialistų. Dabar „Neptūno“ treneriui Konsaičiui priklauso 1989 metų pilkos spalvos turbodyzelinis automobilis „Mercedes 300“.

- Kada pradėjote vairuoti? Kada pirkote savo mašiną? Kodėl pasirinkote būtent mersedesą?

- Šiaip vairuoti pradėjau 15 – 16 metų, aišku, be teisių, nelegaliai (juokiasi – Aut. past.). Jau nekalbant apie visokius mopedus. Tada visi berniukai bandė vairuoti iš tėvų mašinas pasiėmę.

Pirmoji mano mašina buvo uošvių dovana. Tai buvo „Volga 24“ ir tuo laiku ja didžiavausi, nes tai buvo gera mašina. Tada man buvo 25 – 26 metai. Prasivažinėjęs su “Volga” trejus metus, iš Vokietijos parsivariau „Audi 100“. Draugai buvo atvažiavę su „Audi 100“ ir, kiek aš atsimenu, ta mašina man labai įstrigo. Nusprendžiau: jei kada turėsiu importinę mašiną, tai tik „Audi“. Tai buvo gera mašina. Ilgai ja važinėjau ir prieš trejus metus pardaviau draugui.

Savo mersedesą pirkau prieš dvejus metus. Dalį pinigų atsiuntė draugas iš Amerikos. Jis sako: „Aš Amerikoje nenusipirksiu mersedeso, tai nors tau Lietuvoje padėsiu jį įsigyti“. Padėdamas man, jis kartu įgyvendino savo svajonę.

- „Neptūno“ klubas krepšininkams duoda automobilius. Treneriai šiuo atveju turbūt - ne išimtis. Gal išdidumas neleido priimti senesnės mašinos?

- Klubas automobilius duoda tik legionieriams, bet tai dar priklauso nuo kontrakto. Jeigu kontrakte yra numatyta, kad tau duoda mašiną, tada taip. Jeigu duoda skalbimo mašiną, bet automobilio neduoda, tada duoda tik skalbimo mašiną. Visa tai priklauso nuo to, kiek klubas nori šito žaidėjo. Dažniausiai mašinas gauna užsieniečiai, kurie neturi savo automobilio. Dabar mes, lietuviai, turime savo automobilius. Kol kas klubas dar neturi automobilių parko ir negali kiekvienam žaidėjui ar treneriui duoti po mašiną. O kur dar vadybininkai, direktorius ir taip toliau...

- Jei jūsų komandos žaidėjas įsigytų prabangesnį automobilį, nekiltų pavydas? O jei kuris „Neptūno“ krepšininkas pasakytų jums, kad ketina pirkti tokią pat mašiną kaip jūsiškė, ar bandytumėte perkalbėti?

- Manau, kad pavydas kiltų. Žinoma, sveikas pavydas. Aš neliepčiau jam daryti daugiau atsispaudimų. Va Matas Niparavičius neseniai įsigijo trejų metų šeštos serijos „Peugeot“. Visi ėjome pažiūrėti, pačiupinėti, kaip ir kiekvieno žaisliuko. Galų gale net kai gauname naujus sportinius batelius, visi turime padiskutuoti.

- Dėmesį traukia galingas jūsų automobilio variklis. Mėgstate greitį?Gal patinka dalyvauti lenktynėse?

- Iš tikrųjų nesu tas, kuris mėgtų greitį. Šiaip aš stengiuosi save kontroliuoti. Esu skaudžiai nusvilęs: turėjau didelę avariją, per kurią netekau žmonos. Bet nieko nepadarysi, kartais kažkur skubi, užsimiršti, bet vis vien stengiesi save kontroliuoti. Jeigu aš šalia ko nors važiuoju, tai visada prašau, kad sulėtintų greitį. Geriau lėčiau, bet saugiau.

Lenktynėse dalyvauti neteko. Draugas turėjo lenktyninę mašiną, siūlė ja pavažiuoti. Tada pajutau, kas yra tikros lenktynės. Užteko trumpai pavažiuoti, kad gaučiau daug adrenalino. Jeigu lenktynininkai jaučia malonumą, tai yra kažkas panašaus į tai, ką mes patiriame žaisdami. Daug kas ateina ir sako, ką jūs čia naudingo veikiate? Eitumėte geriau su šake šieno pakrauti, tai nors naudos būtų, kas iš to kamuolio?

- Kaip sutariate su kelių policininkais?

- Didelių pražangų nepadarau. Dažnai pasakau, kad esu treneris, kad duotų pastabą, ir aš pasitaisysiu. Kartais pavyksta tos baudos išvengti, kartais ne. Šiaip, kiek kartų esu baustas už ypač didelius pažeidimus, galiu suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Būna, netikėtai įvažiuoja. Tada, kai netekau žmonos, maniau, kad kitas vairuotojas darys taip, o jis galvojo, kad aš darysiu taip, ir įvyko didelė avarija. Tai buvo pamoka.

- Ar „Neptūno“ krepšininkai nusižengia Kelių eismo taisyklėms? Jei taip, kaip baudžiate?

- Aš nebaudžiu. Treneris neturėtų bausti. Žinau, kad nepavėluotų į treniruotę, jie viršija leistiną greitį. Mano vienintelė pastaba: „Nevažiuok greitai“ arba: „Išvažiuok anksčiau, kad nereikėtų skubėti“. Reikia suplanuoti savo laiką. Nors aš pats žinau, kad būna visokių situacijų, kada atrodo, jog suspėsi, bet patenki į grūstis ir žiūri, kaip čia greičiau nuvykti.

- Nebijote ilgapirščių?

- Bijau, todėl ir apsidraudžiau. Jie nežiūri, ar esi krepšininkas, ar ne. Yra buvę smulkių vagysčių: išplėšdavo magnetofoną, spynelę sugadino, langą išdaužė, bet mašinos kol kas nepavogė.

- Turite du sūnus. Ar leidžiate jiems išbandyti mersedeso vairavimo privalumus?

- Yra senelis, kuris vyresniam anūkui (Martynui 15 metų, jaunėliui Arnoldui – 10) daugiau laisvių suteikia. Jis anksti pradėjo mokyti vairuoti savo mašiną. Tas vyresnis jau „nelegaliai“ važinėja. Kartais senelis jam duoda kokią užduotį. Kartais jis mersedesu pavažiuoja. Mano mašina – su automatine pavarų dėže, tai Martynas važiuoja ir džiaugiasi - čia jam kaip žaisliukas.

- Ar mėgstate lankytis automobilių parodose?

- Nesu parodų “fanas”. Kai čia, Klaipėdoje, būna paroda, nueinu, esu buvęs Vilniaus automobilių salonuose. Žurnalus skaitau, laikraščius, kur būna skiltys apie mašinas. Turbūt šiek tiek domina.

- Ar savo automobiliui skiriate ypatingą priežiūrą?

- Neskiriu, ypač kai būna sezono įkarštis, va dabar nuvažiuoju ir parvažiuoju. Visą laiką užima darbas. Laukiu tos akimirkos, kada galėsiu jį iškvepinti, papuošti, nuplauti, iš tikrųjų jaučiu, kad jį nuskriaudžiu. Tiesiog nėra laiko.

- Ar automobilis jums ką nors reiškia, ar tai tik susisiekimo priemonė?

- Kai jūs man paskambinote, aš pradėjau galvoti apie mašinas. Manau, kad tai tik susisiekimo priemonė. Šiaip man labai patinka laivai, kateriai, motorinės valtys. Kadangi jaunystėje gyvenau Šilutėje, ten išplaukdavome laivais. Visada svajojau turėti kažką tokio. Dabar, kai turiu galimybę įgyvendinti tą svajonę, pagalvoju: ar verta? Dabar atsirado naujų laivų su visais patogumais, greitų. Kai atsiras pinigų, svajoju įsigyti būtent tokį laivą. Tai juk irgi transporto priemonė.

- Ar jaučiama konkurencija tarp krepšinio komandų trenerių automobilių atžvilgiu?

- Ne, netgi neprisimenu nė vieno trenerio, kokią mašiną turi. Tik žinau, kad bent jau pernai Antanas Sereika turėjo “mersą“, bet ta tema su juo tikrai nediskutavome.

- Ar mėgstate ilgadienes keliones automobiliu?

- Nelabai, dėl savo ūgio, dėl to, kad skauda kojas, kai ilgai važiuoju. Mėgstu keliauti, bet kad nereikėtų prie vairo būti. Užpernai su dar penkiais treneriais dviem mašinomis važiavome į Serbijoje vykusį seminarą. Nors pasikeisdami vairavome, kelionė vis vien išvargino.

- Automobilis, kurio, neimtumėte net už dyką?

- Esu nusivylęs fiatais. Uošvis turėjo. Jis labai greitai nusidėvėjo. Ir dabar aš galvoju: „Ai, fiatai (ironiškai nutęsia - Aut. past.), nors aš žinau, kad tie fiatai dabar jau gal nebe tokios prastos kokybės.

- Mašinas perkate pagal patogumą ar pagal grožį?

- Atsižvelgiu į kainą, į patogumą, nes visos turėtos mašinos yra didesnės ir man reikalingos. Tokios, kad aš galėčiau pakankamai gerai sėdėti. Golfe gal nelabai gerai jausčiausi.